19 straipsnis. Atsakomųjų veiksmų uždraudimas

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekiant uždrausti bet kokios formos atsakomuosius veiksmus asmenų, nurodytų 4 straipsnyje, atžvilgiu, be kita ko, grasinimus imtis atsakomųjų veiksmų ir bandymus imtis atsakomųjų veiksmų, įskaitant visų pirma šių formų atsakomuosius veiksmus:

a) laikiną nušalinimą nuo pareigų, atleidimą arba lygiavertes priemones;

b) pažeminimą pareigose arba paaukštinimo sustabdymą;

c) užduočių perdavimą, darbovietės vietos pakeitimą, darbo užmokesčio sumažinimą, darbo laiko pakeitimą;

d) mokymo sustabdymą;

e) neigiamą veiklos rezultatų vertinimą arba atsiliepimą apie darbuotoją;

f) bet kokios drausminės priemonės, papeikimo ar kitos sankcijos, įskaitant finansines sankcijas, skyrimą ar taikymą;

g) prievartą, bauginimą, priekabiavimą arba atstūmimą;

h) diskriminaciją, nepalankų arba nesąžiningą vertinimą;

i) terminuotos darbo sutarties nepakeitimą į neterminuotą darbo sutartį, kai darbuotojas turi teisėtų lūkesčių, kad jam bus pasiūlytas nuolatinis darbas;

j) terminuotos darbo sutarties nepratęsimą arba tokios sutarties nutraukimą pirma laiko;

k) žalą, įskaitant žalą asmens reputacijai, ypač socialiniuose tinkluose, arba finansinius nuostolius, įskaitant verslo praradimą ir pajamų praradimą;

l) įtraukimą į juodąjį sąrašą remiantis sektoriaus ar pramonės šakos mastu galiojančiu neformaliu ar formaliu susitarimu, dėl kurio ateityje asmuo gali nerasti darbo tame sektoriuje ar pramonės šakoje;

m) prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties nutraukimą pirma laiko ar atšaukimą;

n) licencijos ar leidimo panaikinimą;

o) nukreipimą pas psichiatrijos ar kitus gydytojus.