37 straipsnis. Savitarpio pagalba

1. Kai subjektas teikia paslaugas daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba teikia paslaugas vienoje ar daugiau valstybių narių, o jo tinklų ir informacinės sistemos yra vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos viena su kita bendradarbiauja ir padeda viena kitai. Tas bendradarbiavimas apima bent tai, kad:

a) valstybės narės kompetentingos institucijos, taikančios priežiūros arba vykdymo užtikrinimo priemones, per bendrąjį kontaktinį punktą informuoja kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas ir su jomis konsultuojasi dėl priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių imtasi;

b) kompetentinga institucija gali prašyti kitos kompetentingos institucijos imtis priežiūros arba vykdymo užtikrinimo priemonių;

c) kompetentinga institucija, gavusi kitos kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą, teikia kitai kompetentingai institucijai savitarpio pagalbą, proporcingą jos pačios turimiems ištekliams, kad priežiūros ar vykdymo užtikrinimo priemonės galėtų būti įgyvendinamos veiksmingai, efektyviai ir nuosekliai.

Pirmos pastraipos c punkte nurodyta savitarpio pagalba gali apimti prašymus pateikti informaciją ir priežiūros priemones, įskaitant prašymus atlikti patikrinimus vietoje arba priežiūrą ne vietoje, arba tikslinius saugumo auditus. Kompetentinga institucija, kuriai pateiktas pagalbos prašymas, negali atmesti to prašymo, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad ji neturi kompetencijos teikti prašomą pagalbą, prašoma pagalba nėra proporcinga kompetentingos institucijos priežiūros atliekamų užduočių atžvilgiu arba prašymas yra susijęs su informacija arba apima veiklą, kuri, ją atskleidus arba atlikus, prieštarautų tos valstybės narės nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ar gynybai. Prieš atsisakydama patenkinti tokį prašymą, kompetentinga institucija konsultuojasi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, taip pat, vienos iš atitinkamų valstybių narių prašymu, su Komisija ir ENISA.

2. Kai tinkama ir bendru sutarimu, skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos gali vykdyti bendrus priežiūros veiksmus.