40 straipsnis. Krizių valdymas

1. Kai kompetentinga institucija nustato, kad elektros energijos sektoriaus krizė yra susijusi su kibernetiniu išpuoliu, paveikiančiu daugiau nei vieną valstybę narę, paveiktų valstybių narių kompetentingos institucijos, už kibernetinį saugumą atsakingos NKI, už pasirengimą valdyti riziką atsakingos NKI ir TIS kibernetinių krizių valdymo institucijos kartu sudaro ad hoc tarpvalstybinio krizės koordinavimo grupę.

2. Ad hoc tarpvalstybinio krizės koordinavimo grupė:

a) koordinuoja efektyvų visos aktualios kibernetinio saugumo informacijos gavimą ir tolesnę jos sklaidą krizės valdymo procese dalyvaujantiems subjektams;

b) organizuoja visų krizės paveiktų subjektų ir kompetentingų institucijų bendravimą, kad būtų sumažintas dubliavimas ir padidintas analizių ir techninių priemonių veiksmingumas siekiant išspręsti vienalaikę elektros energijos sektoriaus krizę, kurios pagrindinė priežastis yra kibernetinis saugumas;

c) bendradarbiaudama su kompetentingomis CSIRT teikia reikiamas ekspertines žinias, įskaitant operatyvines konsultacijas nuo incidento nukentėjusiems subjektams dėl galimų rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimo;

d) Komisijai ir Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupei praneša ir reguliariai atnaujina informaciją apie incidento padėtį, vadovaudamasi 46 straipsnyje nustatytais apsaugos principais;

e) konsultuojasi su atitinkamomis valdžios institucijomis, agentūromis ar subjektais, kai tokios konsultacijos galėtų būti naudingos siekiant sušvelninti elektros energijos sektoriaus krizę.

3. Kai kibernetinis išpuolis pripažįstamas arba numatoma, kad jis bus pripažintas didelio masto kibernetinio saugumo incidentu, ad hoc tarpvalstybinio krizės koordinavimo grupė pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 9 straipsnio 1 dalį nedelsdama informuoja incidento paveiktų valstybių narių nacionalines kibernetinių krizių valdymo institucijas, taip pat Komisiją ir EU-CyCLONe. Tokiu atveju ad hoc tarpvalstybinio krizės koordinavimo grupė padeda EU-CyCLONe dėl sektoriaus ypatumų.

4. Ypatingos svarbos poveikio ir didelio poveikio subjektai parengia ir užtikrina pajėgumus, vidaus gaires, parengties planus ir darbuotojus, kurie galėtų dalyvauti aptinkant ir švelninant tarpvalstybines krizes, ir užsitikrina galimybę jais naudotis. Ypatingos svarbos poveikio arba didelio poveikio subjektas, kurį paveikė vienalaikė elektros energijos sektoriaus krizė, bendradarbiaudamas su savo kompetentinga institucija ištiria pagrindinę tokios krizės priežastį, kad nustatytų, kokiu mastu krizė yra susijusi su kibernetiniu išpuoliu.

5. 4 dalyje nurodytas užduotis pagal Reglamento (ES) 2019/943 37 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali perduoti ir regioniniams koordinavimo centrams.