15 straipsnis. Gamtinių dujų laikymo sistemos operatorių sertifikavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kiekvieną gamtinių dujų laikymo sistemos operatorių, įskaitant visus perdavimo sistemos operatoriaus kontroliuojamus gamtinių dujų laikymo sistemos operatorius, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos sertifikuotų reguliavimo institucija arba atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (ES) 2017/1938 3 straipsnio 2 dalį paskirta kompetentinga institucija (toliau abiem atvejais – tvirtinančioji institucija).

Šis straipsnis taip pat taikomas gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriams, kuriuos kontroliuoja perdavimo sistemos operatoriai, sertifikuoti pagal Direktyvą 2009/73/EB arba (ES) 2024/1788.

2. Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 1 d. arba per 150 darbo dienų nuo pranešimo pagal 9 dalį gavimo dienos tvirtinančioji institucija priima sertifikavimo sprendimo projektą gamtinių dujų laikymo sistemos operatorių, eksploatuojančių požemines gamtinių dujų saugyklas, kurių talpa viršija 3,5 TWh, atžvilgiu, jei visos gamtinių dujų saugyklos, neatsižvelgiant į gamtinių dujų laikymo sistemos operatorių skaičių, buvo pripildytos 2021 m. kovo 31 d. ir 2022 m. kovo 31 d. tokiu lygiu, kuris vidutiniškai buvo mažesnis nei 30 % jų didžiausios talpos.

Pirmoje pastraipoje nurodytų gamtinių dujų laikymo sistemos operatorių atžvilgiu tvirtinančioji institucija deda visas pastangas, kad sertifikavimo sprendimo projektas būtų pateiktas ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 1 d.

Visų kitų, nei nurodytieji pirmoje pastraipoje, gamtinių dujų laikymo sistemos operatorių atžvilgiu tvirtinančioji institucija sertifikavimo sprendimo projektą priima ne vėliau kaip 2024 m. sausio 2 d. arba per 18 mėnesių nuo pranešimo pagal 8 arba 9 dalį gavimo dienos.

3. Svarstydama riziką energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, tvirtinančioji institucija atsižvelgia į bet kokią riziką gamtinių dujų tiekimo saugumui Sąjungos, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, taip pat į visas tokios rizikos švelninimo priemones, kai tokia rizika kyla, inter alia, dėl:

a) valdymo nuosavybės teisės, tiekimo ar kitų komercinių ryšių, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriaus paskatoms ir gebėjimui pripildyti požeminę gamtinių dujų saugyklą;

b) Sąjungos teisių ir pareigų trečiosios valstybės atžvilgiu, kylančių pagal tarptautinę teisę, įskaitant visus su viena ar daugiau trečiųjų valstybių sudarytus susitarimus, kurių susitariančioji šalis yra Sąjunga ir kurie susiję su energijos tiekimo saugumo klausimais;

c) atitinkamų valstybių narių teisių ir pareigų trečiosios valstybės atžvilgiu, kylančių pagal atitinkamų valstybių narių su viena ar daugiau trečiųjų valstybių sudarytus susitarimus tiek, kiek tie susitarimai atitinka Sąjungos teisę, arba

d) visų kitų ypatingų konkretaus atvejo faktų ir aplinkybių.

4. Jei tvirtinančioji institucija padaro išvadą, kad asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja gamtinių dujų laikymo sistemos operatorių arba turi kokių nors teisių jo atžvilgiu, galėtų kelti riziką Sąjungos arba bet kurios valstybės narės energijos tiekimo saugumui arba esminiams saugumo interesams, tvirtinančioji institucija atsisako išduoti sertifikatą. Alternatyviai, tvirtinančioji institucija gali priimti sprendimą dėl sertifikavimo nustatydama sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad bus pakankamai sušvelninta rizika, kuri galėtų turėti neigiamos įtakos požeminių gamtinių dujų saugyklų pripildymui, jei tų sąlygų praktinis įgyvendinimas gali būti visiškai užtikrintas taikant veiksmingo įgyvendinimo ir stebėsenos priemones. Tokios sąlygos gali apimti, visų pirma, reikalavimą, kad gamtinių dujų laikymo sistemos savininkas ar gamtinių dujų laikymo sistemos operatorius perduotų gamtinių dujų laikymo sistemos valdymą.

5. Jei tvirtinančioji institucija padaro išvadą, kad rizika dėl gamtinių dujų tiekimo negali būti sušvelninta taikant pagal 4 dalį nustatytas sąlygas, be kita ko, reikalaujant, kad gamtinių dujų laikymo sistemos savininkas ar gamtinių dujų laikymo sistemos operatorius perduotų gamtinių dujų laikymo sistemos valdymą, ir todėl atsisako išduoti sertifikatą, ji:

a) reikalauja, kad gamtinių dujų laikymo sistemos savininkas ar gamtinių dujų laikymo sistemos operatorius, arba bet kuris asmuo, kuris, jos nuomone, galėtų kelti riziką Sąjungos ar bet kurios valstybės narės energijos tiekimo saugumui arba esminiams saugumo interesams, perleistų turimas gamtinių dujų laikymo sistemos savininko ar gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriaus akcijas ar jo atžvilgiu turimas teises, ir nustato tokio perleidimo terminą;

b) kai tikslinga, nurodo taikyti laikinąsias priemones, kad būtų užtikrinta, jog toks asmuo iki akcijų ar teisių perleidimo negalėtų kontroliuoti to gamtinių dujų laikymo sistemos savininko ar gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriaus ar turėti jo atžvilgiu teisių, ir

c) nustato atitinkamas kompensacines priemones pagal nacionalinę teisę.

6. Tvirtinančioji institucija nedelsdama praneša Komisijai apie savo sertifikavimo sprendimo projektą ir pateikia visą susijusią informaciją.

Komisija savo nuomonę dėl sertifikavimo sprendimo projekto tvirtinančiajai institucijai pateikia per 25 darbo dienas nuo tokio pranešimo. Tvirtinančioji institucija visapusiškai atsižvelgia į Komisijos nuomonę.

7. Tvirtinančioji institucija priima sertifikavimo sprendimą per 25 darbo dienas nuo Komisijos nuomonės gavimo dienos.

8. Prieš pradedant eksploatuoti pastatytą naują požeminę gamtinių dujų saugyklą, gamtinių dujų laikymo sistemos operatorius sertifikuojamas pagal 1–7 dalis. Gamtinių dujų laikymo sistemos operatorius praneša tvirtinančiajai institucijai apie savo ketinimą pradėti eksploatuoti gamtinių dujų saugyklą.

9. Gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriai atitinkamai tvirtinančiajai institucijai praneša apie visus planuojamus sandorius, dėl kurių reikėtų iš naujo įvertinti jų atitiktį 1–4 dalyse nustatytiems sertifikavimo reikalavimams.

10. Tvirtinančiosios institucijos nuolat stebi, ar gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriai laikosi 1–4 dalyse nustatytų sertifikavimo reikalavimų. Jos atnaujina sertifikavimo procedūrą tokiai atitikčiai pakartotinai įvertinti bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a) gavusios gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriaus pranešimą pagal 8 arba 9 dalį;

b) savo iniciatyva, jei jos sužino, kad dėl planuojamo gamtinių dujų laikymo sistemos operatoriaus atžvilgiu turimų teisių arba tam operatoriui daromos įtakos pasikeitimo galėtų būti nesilaikoma 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų;

c) gavusios pagrįstą Komisijos prašymą.

11. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų tęstinį požeminių gamtinių dujų saugyklų eksploatavimą jų atitinkamose teritorijose. Tų požeminių gamtinių dujų saugyklų eksploatavimas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jei netenkinami techniniai ir saugumo reikalavimai arba jei tvirtinančioji institucija, atlikusi vertinimą ir atsižvelgdama į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) nuomonę, padaro išvadą, kad dėl tokio nutraukimo nebus susilpnintas gamtinių dujų tiekimo saugumas Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu.

Jei nutraukti eksploatavimo neleidžiama, kai tikslinga, imamasi atitinkamų kompensacinių priemonių.

12. Komisija gal priimti gaires, susijusias su šio straipsnio taikymu.

13. Šis straipsnis netaikomas SGD įrenginių dalims, kurios naudojamos laikymo tikslais.