3 straipsnis. Atsakomybė už dujų tiekimo saugumą

1. Už dujų tiekimo saugumą pagal atitinkamas savo veiklos ir kompetencijos sritis bendrai atsako gamtinių dujų įmonės, valstybės narės, visų pirma per savo kompetentingas institucijas, ir Komisija.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją. Kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje įgyvendindamos šį reglamentą. Valstybės narės gali leisti kompetentingai institucijai deleguoti konkrečias šiame reglamente nustatytas užduotis kitoms įstaigoms. Kai kompetentingos institucijos deleguoja užduotį skelbti bet kurį iš 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų krizės lygių, jos tai gali deleguoti tik viešosios valdžios institucijai, perdavimo sistemos operatoriui arba skirstymo sistemos operatoriui. Deleguotos užduotys atliekamos prižiūrint kompetentingai institucijai ir nurodomos prevencinių veiksmų plane bei ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

3. Kiekviena valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir viešai paskelbia savo kompetentingos institucijos pavadinimą ir visus su tuo susijusius pasikeitimus.

4. Įgyvendindama šiame reglamente numatytas priemones, kompetentinga institucija funkcijas ir atsakomybę skirtingiems susijusiems subjektams paskirsto taip, kad būtų užtikrinta, jog būtų laikomasi trijų lygmenų požiūrio, pagal kurį veiksmų pirmiausia imasi atitinkamos gamtinių dujų įmonės, kai tinkama, elektros energijos įmonės ir pramonės subjektai, antra – valstybės narės nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu ir trečia – Sąjunga.

5. Komisija koordinuoja kompetentingų institucijų veiksmus regioniniu ir Sąjungos lygmenimis pagal šį reglamentą, inter alia, per DKG arba, visų pirma tais atvejais, kai susidaro regioninio ar Sąjungos masto ekstremalioji situacija pagal 12 straipsnio 1 dalį – per 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą krizių valdymo grupę.

6. Susidarius regioninio ar Sąjungos masto ekstremaliajai situacijai, perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiauja ir keičiasi informacija naudodamiesi ENTSO-G įsteigtu RCSG. ENTSO-G atitinkamai informuoja Komisiją ir atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas.

7. Laikantis 7 straipsnio 2 dalies identifikuojama didelio masto tarpvalstybinė rizika dujų tiekimo Sąjungoje saugumui ir tuo pagrindu sudaromos rizikos grupės. Tos rizikos grupės yra tvirtesnio regioninio bendradarbiavimo pagrindas siekiant didinti dujų tiekimo saugumą ir užtikrina galimybę visoms atitinkamoms valstybėms narėms rizikos grupių lygmeniu ar už jų ribų sudaryti susitarimus dėl tinkamų ir veiksmingų tarpvalstybinių priemonių, taikytinų išilgai tiekimo ekstremaliųjų situacijų atvejais koridorių.

Tokių rizikos grupių sąrašas ir jų sudėtis nustatyti I priede. Rizikos grupių sudėtis neturi trukdyti bet kokios kitos formos regioniniam bendradarbiavimui, kuriuo užtikrinamas tiekimo saugumas.

8. Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant atnaujinti I priede išdėstytų rizikos grupių sudėtį, kuriais tas priedas iš dalies keičiamas, kad būtų atsižvelgta į didelio masto tarpvalstybinės rizikos dujų tiekimo Sąjungoje saugumo pokyčius ir jų poveikį valstybėms narėms, atsižvelgiant į pagal 7 straipsnio 1 dalį ENTSO-G atlikto dujų tiekimo ir infrastruktūros sutrikimo scenarijų imitavimo bandymo visos Sąjungos mastu rezultatus. Prieš atlikdama atnaujinimą, Komisija konsultuojasi dėl atnaujinimo projekto su DKG tokia sudėtimi, kokia numatyta 4 straipsnio 4 dalyje.