11 straipsnis. Krizės skelbimas

1. Yra šie trys krizės lygiai:

a) ankstyvojo perspėjimo lygis (ankstyvasis perspėjimas): kai yra konkrečios, pagrįstos ir patikimos informacijos, kad gali įvykti incidentas, dėl kurio gali labai pablogėti dujų tiekimo padėtis ir dėl kurio gali kilti pavojaus arba ekstremaliosios situacijos lygio krizė; ankstyvojo perspėjimo lygis gali būti aktyvuotas naudojant ankstyvojo perspėjimo mechanizmą;

b) pavojaus lygis (pavojus): kai sutrinka dujų tiekimas arba atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis ir dėl to labai pablogėja dujų tiekimo padėtis, tačiau rinka tebėra pajėgi išspręsti tą sutrikimo arba poreikio problemą ir nėra būtina taikyti ne rinkos priemones;

c) ekstremaliosios situacijos lygis (ekstremalioji situacija): kai yra išskirtinai didelis dujų poreikis, labai sutrinka dujų tiekimas arba kitokiu būdu labai pablogėja dujų tiekimo padėtis ir, įgyvendinus visas atitinkamas rinkos priemones, tiekiamų dujų vis tiek nepakanka likusiam dujų poreikiui patenkinti, todėl papildomai turi būti taikomos ne rinkos priemonės, visų pirma siekiant pagal 6 straipsnį užtikrinti dujų tiekimą saugomiems vartotojams.

2. Kai kompetentinga institucija paskelbia, kad pasiektas vienas iš 1 dalyje nurodytų krizės lygių, ji nedelsiant informuoja Komisiją ir valstybių narių, su kuriomis tos kompetentingos institucijos valstybė narė yra tiesiogiai sujungta, kompetentingas institucijas ir joms pateikia visą būtiną informaciją, visų pirma apie veiksmus, kurių ketina imtis. Susidarius ekstremaliajai situacijai, dėl kurios gali tekti prašyti Sąjungos ir jos valstybių narių pagalbos, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja apie tai Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą.

3. Kai valstybė narė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir nurodė, kad reikia imtis tarpvalstybinių veiksmų, bet kokie sugriežtinti dujų tiekimo standartai ar papildomos pareigos pagal 6 straipsnio 2 dalį, nustatyti dujų įmonėms kitose tos pačios rizikos grupės valstybėse narėse, laikinai sušvelninami iki 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto lygio.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos nebetaikomos iškart po to, kai kompetentinga institucija paskelbia apie ekstremaliosios situacijos pabaigą arba kai Komisija pagal 8 dalies pirmą pastraipą padaro išvadą, kad ekstremaliosios situacijos paskelbimas nėra ar nebėra pagrįstas.

4. Kai kompetentinga institucija paskelbia ekstremaliąją situaciją, ji vykdo savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane iš anksto nustatytus veiksmus ir nedelsiant informuoja Komisiją, rizikos grupės kompetentingas institucijas ir valstybių narių, su kuriomis tos kompetentingos institucijos valstybė narė yra tiesiogiai sujungta, kompetentingas institucijas, visų pirma pranešdama apie veiksmus, kurių ketina imtis. Tinkamai pagrįstomis išskirtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija gali imtis veiksmų, kuriais nukrypstama nuo ekstremaliųjų situacijų valdymo plano. Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Komisiją ir savo rizikos grupės kompetentingas institucijas, kaip nustatyta I priede, ir valstybių narių, su kuriomis tos kompetentingos institucijos valstybė narė yra tiesiogiai sujungta, kompetentingas institucijas apie tokius veiksmus ir nukrypimo nuo plano motyvus.

5. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina, kad tuo atveju, kai paskelbiama ekstremalioji situacija kaimyninėje valstybėje narėje, pajėgumai sujungimo su ta valstybe nare taškuose, nepriklausomai nuo to, ar tie pajėgumai nuolatiniai ar pertraukiamieji ir nuo to, ar jie buvo užsakyti iki ekstremaliosios situacijos ar jos metu, turi pirmenybę konkuruojančių pajėgumų išleidimo į saugyklas taškuose atžvilgiu. Pajėgumų, kuriems teikiama pirmenybė, sistemos naudotojas nedelsdamas sumoka nuolatinių pajėgumų sistemos naudotojui sąžiningą kompensaciją už finansinius nuostolius, patirtus dėl pirmenybės suteikimo, įskaitant proporcingą išlaidų, susijusių su nuolatinių pajėgumų pertraukimu, atlyginimą. Kompensacijos nustatymo ir sumokėjimo procesas neturi poveikio pirmenybės taisyklės taikymui.

6. Valstybės narės, visų pirma kompetentingos institucijos, užtikrina, kad:

a) nebūtų imamasi jokių priemonių, kuriomis kuriuo nors metu būtų nepagrįstai ribojami dujų srautai vidaus rinkoje;

b) nebūtų imamasi jokių priemonių, kurios galėtų kelti didelį pavojų dujų tiekimo padėčiai kitoje valstybėje narėje ir

c) pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planą būtų ir toliau, kiek tai įmanoma techniniu ir saugumo atžvilgiais, užtikrinama tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2009.

7. Ekstremaliosios situacijos metu ir dėl pagrįstų priežasčių, atitinkamam elektros energijos arba dujų perdavimo sistemos operatoriui pateikus prašymą, valstybė narė gali nuspręsti pirmiausia dujas tiekti tam tikroms ypatingos svarbos dujomis kūrenamoms elektrinėms ir tik po to – tam tikrų kategorijų saugomiems vartotojams, jei dėl nepakankamo dujų tiekimo tokiomis dujomis kūrenamoms ypatingos svarbos elektrinėms:

a) būtų itin sutrikdytas elektros energijos sistemos veikimas arba

b) būtų trikdoma dujų gavyba ir (arba) transportavimas.

Valstybės narės pagrindžia bet kokią tokio pobūdžio priemonę rizikos vertinimu.

Pirmoje pastraipoje nurodytos ypatingos svarbos dujomis kūrenamos elektrinės aiškiai nustatomos, taip pat nustatant galimus dujų kiekius, dėl kurių būtų taikoma tokia priemonė, įtraukiant tas nuostatas į prevencinių veiksmų planų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų regioninius skyrius. Jų nustatymas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamos valstybės narės elektros energijos ir dujų sistemų perdavimo sistemos operatoriais.

7a. Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 6b straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punkto, 6c straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkto ir 10 straipsnio 1 dalies l punkto, valstybės narės išimties tvarka gali nuspręsti imtis laikinų priemonių saugomų vartotojų nebūtinosioms reikmėms suvartojamam dujų kiekiui sumažinti, visų pirma tais atvejais, kai paskelbiamas vienas iš krizės lygių pagal šio straipsnio 1 dalį arba regioninio ar Sąjungos masto ekstremalioji situacija pagal 12 straipsnį. Tokios laikinos priemonės taikomos tik dujų vartojimui nebūtinosioms reikmėms ir jomis atsižvelgiama į šiuos elementus:

a) sutrikimo poveikį tiekimo grandinėms, kurios yra ypač svarbios visuomenei;

b) neigiamą poveikį kitose valstybėse narėse, visų pirma galutinės grandies sektorių tiekimo grandinėms, kurios yra ypač svarbios visuomenei;

c) galimą ilgalaikę žalą pramonės objektams;

d) galimybes mažinti suvartojimą ir rasti pakaitalų Sąjungoje.

Tokių išimtinių priemonių galima imtis tik kompetentingoms institucijoms atlikus tokių nebūtinosioms reikmėms suvartojamų dujų kiekių nustatymo sąlygų įvertinimą.

Taikant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas priemones turi būti vengiama sumažinti pažeidžiamų vartotojų, kaip apibrėžta valstybių narių pagal Direktyvos (ES) 2024/1788 26 straipsnį, nebūtinosioms reikmėms suvartojamą dujų kiekį.

8. Komisija kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per penkias dienas nuo dienos, kurią ji iš kompetentingos institucijos gavo 2 dalyje nurodytą informaciją, patikrina, ar, vadovaujantis 1 dalies c punktu, ekstremalioji situacija paskelbta pagrįstai, ar priemonės, kurių imtasi, tiksliai, kiek tik įmanoma, atitinka ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nurodytus veiksmus, ar dėl tų priemonių gamtinių dujų įmonėms nesukuriama nepagrįsta našta ir ar jos atitinka 6 dalį. Komisija kitos kompetentingos institucijos ar gamtinių dujų įmonių prašymu arba savo iniciatyva gali paprašyti kompetentingos institucijos pakeisti priemones, jei jos neatitinka šios dalies pirmame sakinyje nurodytų sąlygų. Komisija taip pat gali pareikalauti, kad kompetentinga institucija paskelbtų apie ekstremaliosios situacijos pabaigą, kai Komisija padaro išvadą, jog, vadovaujantis 1 dalies c punktu, ekstremaliosios situacijos paskelbimas nėra arba nebėra pagrįstas.

Per tris dienas nuo Komisijos prašymo pateikimo dienos kompetentinga institucija pakeičia priemones ir praneša apie tai Komisijai arba informuoja Komisiją apie priežastis, dėl kurių ji nesutinka su prašymu. Pastaruoju atveju Komisija gali per tris dienas nuo tos dienos, kurią ji buvo informuota, pakeisti arba atšaukti savo prašymą, arba pakviesti kompetentingą instituciją ar atitinkamais atvejais susijusias kompetentingas institucijas ir, kai Komisija mano, kad tai būtina, DKG apsvarstyti tą klausimą. Komisija išsamiai nurodo priežastis, dėl kurių ji prašo pakeisti veiksmus. Kompetentinga institucija visapusiškai atsižvelgia į Komisijos poziciją. Jei galutinis kompetentingos institucijos sprendimas skiriasi nuo Komisijos pozicijos, kompetentinga institucija nurodo priežastis, dėl kurių priimtas toks sprendimas.

9. Kai kompetentinga institucija paskelbia apie vieno iš 1 dalyje nurodyto lygio krizės pabaigą, ji praneša Komisijai ir valstybių narių, su kuriomis tos kompetentingos institucijos valstybė narė yra tiesiogiai sujungta, kompetentingoms institucijoms.