7 straipsnis. Rizikos vertinimas

1. Ne vėliau kaip 2026 m. lapkričio 1 d. ENTSO-G visos Sąjungos mastu atlieka dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimų scenarijų, įskaitant vieno tiekimo šaltinio užsitęsusio sutrikimo scenarijus, imitavimo bandymą. Imitavimo bandymas turi apimti dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų atvejais koridorių nustatymą ir vertinimą, ir jo metu taip pat nustatoma, kurios valstybės narės gali pašalinti nustatytą riziką, be kita ko, susijusią su dujų saugojimu ir SGD, taip pat scenarijus, kuriuose nagrinėjami dujų poreikio mažinimo taupant energiją arba taikant energijos vartojimo efektyvumo priemones poveikis. Dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimų scenarijus ir imitavimo bandymo metodiką nustato ENTSO-G bendradarbiaudamas su DKG. ENTSO-G užtikrina tinkamą skaidrumą ir prieigą prie scenarijuose naudotų modeliavimo prielaidų. Visos Sąjungos mastu rengiamas imitavimo bandymas, per kurį imituojami dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijai, kartojamas kas ketverius metus, kol dėl tam tikrų aplinkybių reikia atlikti dažnesnius atnaujinimus.

2. Kiekvienos iš I priede išvardytų rizikos grupių kompetentingos institucijos parengia visų aktualių rizikos veiksnių, kaip antai gamtinių nelaimių, technologinių, komercinių, socialinių, politinių ir kitų rizikos veiksnių, dėl kurių gali kilti didelio masto tarpvalstybinė rizika dujų tiekimo saugumui, dėl kurios buvo sukurta rizikos grupė, bendrą vertinimą rizikos grupės lygmeniu (toliau – bendras rizikos vertinimas). Kompetentingos institucijos, rengdamos rizikos vertinimus, prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, atsižvelgia į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų imitavimo bandymų rezultatus.

Kiekvienos rizikos grupės kompetentingos institucijos susitaria dėl bendradarbiavimo mechanizmo, pagal kurį atliekamas bendras rizikos vertinimas, ir praneša apie jį DKG likus vienuolikai mėnesių iki bendro rizikos vertinimo ir jo atnaujinimų pateikimo termino. Rengiant bendrą rizikos vertinimą, visų pirma nustatant bendradarbiavimo tvarką, Komisija, kompetentingai institucijai paprašius, gali teikti pagalbą. Jeigu kompetentingos institucijos rizikos grupėje nesusitaria dėl bendradarbiavimo mechanizmo, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, pasiūlo bendradarbiavimo mechanizmą tai rizikos grupei. Atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria dėl bendradarbiavimo mechanizmo tai rizikos grupei, kuo labiau atsižvelgdamos į Komisijos pasiūlymą.

Likus dešimčiai mėnesių iki bendro rizikos vertinimo ar jo atnaujinimų pateikimo termino laikydamosi sutartos bendradarbiavimo tvarkos, kiekviena kompetentinga institucija pasikeičia visais nacionaliniais duomenimis, būtinais bendram rizikos vertinimui parengti, visų pirma 4 dalies c punkte nurodytiems įvairiems scenarijams numatyti, ir tuos duomenis atnaujina.

3. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija atlieka nacionalinį visos aktualios rizikos, kylančios dujų tiekimo saugumui, rizikos vertinimą (toliau – nacionalinis rizikos vertinimas). Toks vertinimas turi būti visiškai suderinamas su bendro (-ų) rizikos vertinimo (-ų) prielaidomis ir rezultatais.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti rizikos vertinimai vykdomi atitinkamai:

a) remiantis 5 ir 6 straipsniuose išdėstytais standartais. Rizikos vertinime aprašomas pagal N – 1 formulę atliktas nacionalinio lygmens skaičiavimas ir atitinkamais atvejais pateikiamas pagal N – 1 formulę atliktas regioninio lygmens skaičiavimas. Rizikos vertinime taip pat nurodomos prielaidos, kuriomis remtasi, be kita ko, atitinkamais atvejais prielaidos, kuriomis remtasi atliekant regioninio lygmens skaičiavimą pagal N – 1 formulę, ir šiam skaičiavimui būtini duomenys. Kartu su nacionalinio lygmens pagal N – 1 formulę atliktu skaičiavimu pateikiami vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimo sutrikimo imitavimo bandymo, atlikto taikant hidraulinį modeliavimą nacionalinei teritorijai, rezultatai ir pagal N – 1 formulę atliktas skaičiavimas, remiantis prielaidomis, kad saugyklose laikomų dujų kiekis sudaro 30 % ir 100 % didžiausio darbinio kiekio;

b) atsižvelgiant į visas svarbias nacionalines ir tarpvalstybines aplinkybes, visų pirma rinkos dydį, tinklo konfigūraciją, faktinius dujų srautus, įskaitant iš atitinkamų valstybių narių išleidžiamus dujų srautus, fizinių dujų srautų tekėjimo abiem kryptimis galimybę, įskaitant galimą poreikį vėliau stiprinti perdavimo sistemą, esamus gavybos įrenginius ir saugyklas, dujų sudaromą energijos rūšių derinių dalį, visų pirma atsižvelgiant į centralizuoto šilumos tiekimo, elektros gamybos ir pramoninio energijos vartojimo sritis, ir saugumo bei dujų kokybės aspektus;

c) numatant įvairius išskirtinai didelio dujų poreikio ir dujų tiekimo sutrikimo scenarijus, atsižvelgiant į ankstesnius tokius atvejus, jų tikimybę, metų laikotarpį, dažnumą ir trukmę ir įvertinant galimas tų scenarijų pasekmes, tokias kaip:

i) dujų tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros, visų pirma perdavimo infrastruktūros, saugyklų arba SGD terminalų, įskaitant didžiausią dujų infrastruktūrą, nustatytą skaičiavimui pagal N – 1 formulę atlikti, veikimo sutrikimas, ir

ii) trečiųjų valstybių tiekėjų vykdomo tiekimo sutrikimas ir atitinkamais atvejais geopolitinė rizika;

d) nustatant rizikos grupės valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais kitoms valstybėms narėms ar kitoms rizikos grupėms kylančios įvairių rūšių rizikos tarpusavio sąveiką ir koreliaciją, įskaitant sąveiką ir koreliaciją, susijusias su jungiamaisiais vamzdynais, tarpvalstybiniu tiekimu, tarpvalstybine prieiga prie saugyklų ir dvikrypčio transportavimo pajėgumais;

e) atsižvelgiant į riziką, susijusią su dujų tiekimo saugumui svarbios infrastruktūros kontrole, kiek tai gali būti susiję su, inter alia, nepakankamų investicijų, neigiamos įtakos įvairinimui, netinkamo esamos infrastruktūros naudojimo, įskaitant laikymo pajėgumų kaupavimą, arba Sąjungos teisės aktų pažeidimo rizika;

f) atsižvelgiant į didžiausius jungiamojo vamzdyno pajėgumus kiekviename pasienio įleidimo ir išleidimo taške ir į įvairius saugyklų užpildymo lygius;

g) atsižvelgiant į tiekimo iš vieno šaltinio užsitęsusio sutrikimo scenarijus.

5. Bendri nacionaliniai rizikos vertinimai parengiami pagal atitinkamą IV arba V priede pateiktą šabloną. Prireikus, valstybės narės gali įtraukti papildomą informaciją. Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus, pasikonsultavus su DKG, siekiant iš dalies pakeisti IV ir V prieduose pateiktus šablonus, kad būtų panaudota šį reglamentą įgyvendinant sukaupta patirtis ir sumažinta valstybėms narėms tenkanti administracinė našta.

6. Gamtinių dujų įmonės, pramoniniai dujų vartotojai, atitinkamos namų ūkio ir pramoninių dujų vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos, taip pat valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos, kai jos nėra kompetentingos institucijos, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir joms paprašius teikia joms visą bendriems ir nacionaliniams rizikos vertinimams parengti būtiną informaciją.

7. Ne vėliau kaip 2018 m. spalio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie pirmąjį bendrą rizikos vertinimą, kai tik dėl jo susitaria visos rizikos grupės valstybės narės, ir nacionalinius rizikos vertinimus. Vėliau rizikos vertinimai atnaujinami kas ketverius metus, nebent dėl tam tikrų aplinkybių juos reikėtų atnaujinti dažniau. Rengiant rizikos vertinimus atsižvelgiama į pažangą, padarytą atliekant investicijas, kurių reikia 5 straipsnyje nustatytam infrastruktūros standartui įgyvendinti, ir į sunkumus, kuriuos konkreti valstybė patiria įgyvendindama naujus alternatyvius sprendimus. Be to, juos rengiant atsižvelgiama į patirtį, įgytą atliekant 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus imitavimo bandymus, per kuriuos imituojamas ekstremaliųjų situacijų valdymo planų taikymas.