6c straipsnis. Susitarimai dėl saugyklų ir naštos pasidalijimo mechanizmas

1. Valstybė narė, kurioje požeminių dujų saugyklų nėra, užtikrina, kad rinkos dalyviai toje valstybėje narėje būtų sudarę susitarimus su požeminės laikymo sistemos operatoriais ar kitais rinkos dalyviais valstybėse narėse, kuriose yra požeminių dujų laikymo saugyklų. Tais susitarimais numatoma, kad ne vėliau kaip gruodžio 1 d. būtų galima panaudoti tokį laikomą kiekį, kuris sudaro bent 15 % per praėjusius penkerius metus valstybėje narėje, kurioje požeminių dujų saugyklų nėra, vidutinio per metus suvartoto dujų kiekio. Tačiau, jei dėl tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų ar kitų techninių apribojimų valstybė narė, kurioje požeminių dujų saugyklų nėra, negali visiškai panaudoti 15 % to laikomo kiekio, ta valstybė narė turi laikyti tik techniškai galimus kiekius.

Tuo atveju, kai dėl techninių apribojimų valstybė narė negali laikytis pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos ir ta valstybė narė yra nustačiusi pareigą saugoti kitą kurą dujoms pakeisti, pirmoje pastraipoje nurodyta pareiga išimties tvarka gali būti įgyvendinta taikant lygiavertę pareigą laikyti kitą kurą, kuris nėra dujos. Techninių apribojimų egzistavimą ir priemonės lygiavertiškumą turi įrodyti atitinkama valstybė narė.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybė narė, kurioje požeminių saugyklų nėra, su viena ar daugiau valstybių narių, kuriose yra požeminių dujų saugyklų, gali sukurti naštos pasidalijimo mechanizmą (toliau – naštos pasidalijimo mechanizmas).

Naštos pasidalijimo mechanizmas grindžiamas atitinkamais naujausio rizikos vertinimo pagal 7 straipsnį duomenimis ir jį taikant atsižvelgiama į visus šiuos parametrus:

a) finansinės paramos, kuria siekiama remti pripildymo tikslo įgyvendinimą, išlaidas, atėmus išlaidas, susijusias su bet kokių strateginio laikymo pareigų įgyvendinimu;

b) dujų kiekį, reikalingą saugomų vartotojų poreikiams patenkinti pagal 6 straipsnio 1 dalį;

c) visus techninius apribojimus, įskaitant turimus požeminių saugyklų pajėgumus, techninius tarpvalstybinio perdavimo pajėgumus ir išleidimo rodiklius.

Požeminių dujų saugyklų neturinčios valstybės narės turi įrodyti, kad jos laikosi 1 dalies reikalavimų, ir atitinkamai apie tai praneša Komisijai.

3. Valstybės narės, neturinčios požeminių dujų saugyklų, tačiau turinčios į naujausią bendro intereso projektų sąrašą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/869, įtrauktų požeminių dujų saugyklų, gali iš dalies laikytis 1 dalies reikalavimų įskaičiuodamos SGD atsargas esamose plaukiojančiose saugyklose, kol pradės veikti jų požeminės dujų saugyklos, taikant tai kaip pereinamojo laikotarpio priemonę.

4. Kad užtikrintų savo pareigų laikyti dujas kitose valstybėse narėse pagal 1 dalį vykdymą arba naštos pasidalijimo mechanizmo įgyvendinimą, valstybės narės, kuriose nėra požeminių dujų saugyklų, rinkos dalyviams ar perdavimo sistemų operatoriams, priklausomai nuo to, kas aktualu, gali teikti paskatas arba finansinę kompensaciją, kad kompensuotų dėl jų vykdomų laikymo pareigų pagal šį straipsnį atsiradusį pajamų netekimą ar dėl to patiriamas išlaidas, jeigu tokio netekimo ar tokių išlaidų negalima padengti iš pajamų. Jei paskata ar finansinė priemonė finansuojama iš rinkliavos, ta rinkliava netaikoma tarpvalstybiniams sujungimo taškams.

5. Nepaisant 1 dalies, kai valstybė narė turi savo teritorijoje požeminių dujų saugyklų, kurių bendra talpa yra didesnė nei tos valstybės narės per metus suvartojamas dujų kiekis, požeminių dujų saugyklų neturinčios valstybės narės, turinčios prieigą prie tų saugyklų arba:

a) užtikrina, kad laikomas kiekis bet kuriuo metu nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. atitiktų bent praėjusių penkerių metų laikymo pajėgumų naudojimo vidurkį, kuris nustatomas, inter alia, atsižvelgiant į srautus dujų išleidimo sezonu per praėjusius penkerius metus iš valstybių narių, kuriose yra saugyklos, arba

b) įrodo, kad buvo užsakyti laikymo pajėgumai, lygiaverčiai pagal a punkte nustatytą pareigą nustatytam kiekiui.

Jeigu valstybė narė, kurioje nėra požeminių dujų saugyklų, gali įrodyti, kad buvo užsakyti laikymo pajėgumai, lygiaverčiai pagal pirmos pastraipos a punkte nustatytą pareigą nustatytam kiekiui, taikoma 1 dalis.

Pareiga pagal šią dalį neturi viršyti 15 % per praėjusius penkerius metus atitinkamoje valstybėje narėje vidutinio per metus suvartoto dujų kiekio.