6 straipsnis. Dujų tiekimo standartas

1. Kompetentinga institucija reikalauja, kad jos nustatytos gamtinių dujų įmonės imtųsi priemonių, kuriomis būtų užtikrintas dujų tiekimas valstybės narės saugomiems vartotojams kiekvienu iš šių atvejų:

a) esant ekstremaliai temperatūrai 7 dienų piko laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

b) 30 dienų išskirtinai didelio dujų poreikio laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

c) 30 dienų laikotarpiu vidutinėmis žiemos sąlygomis sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui.

Ne vėliau kaip 2018 m. vasario 2 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo nustatytą saugomų vartotojų apibrėžtį, nurodo saugomų vartotojų per metus suvartojamą dujų kiekį ir tai, kokią bendro metinio galutinio dujų suvartojimo toje valstybėje narėje procentinę dalį sudaro tas kiekis. Kai valstybės narės nustatyta saugomų vartotojų apibrėžtis apima ir 2 straipsnio 5 punkto a arba b papunktyje nurodytas kategorijas, valstybė narė nurodo atitinkamus toms kategorijoms priklausančių vartotojų suvartojamus dujų kiekius ir tai, kokią bendro metinio galutinio dujų suvartojimo procentinę dalį sudaro kiekvienos iš tų vartotojų grupių suvartojamas kiekis.

Kompetentinga institucija nustato šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas gamtinių dujų įmones ir nurodo jas prevencinių veiksmų plane.

Numatant naujas dujų tiekimo standarto įgyvendinimo užtikrinimo ne rinkos priemones, laikomasi 9 straipsnio 4–9 dalyse nustatytos procedūros.

Pirmoje pastraipoje nustatytą pareigą valstybės narės gali įvykdyti įgyvendindamos efektyvaus energijos vartojimo priemones arba pakeisdamos dujas kitu energijos šaltiniu, inter alia, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, tokia apimtimi, kokia užtikrinama tokio paties lygio apsauga.

2. Jei dujų tiekimo standartas sugriežtinamas nustatant ilgesnį laikotarpį nei 1 dalies b ir c punktuose nurodytas 30 dienų laikotarpis arba jei siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą nustatoma papildoma pareiga, tai pagrindžiama rizikos vertinimu, nurodoma prevencinių veiksmų plane ir turi:

a) atitikti 8 straipsnio 1 dalį;

b) neturėti neigiamo poveikio jokios kitos valstybės narės pajėgumui laikantis šio straipsnio tiekti dujas savo saugomiems vartotojams nacionalinio, regioninio ar Sąjungos masto ekstremaliosios situacijos atveju ir

c) regioninio ar Sąjungos masto ekstremaliosios situacijos atveju atitikti 12 straipsnio 5 dalį.

Komisija gali pareikalauti pagrįsti, kad bet kuri pirmoje pastraipoje nurodyta priemonė atitinka joje nustatytas sąlygas. Tokį pagrindimą viešai paskelbia priemonę nustačiusios valstybės narės kompetentinga institucija.

Bet kuri nauja šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta ne rinkos priemonė, kuri priimta 2017 m. lapkričio 1 d. arba po tos datos, turi atitikti 9 straipsnio 4–9 dalyse nustatytą procedūrą.

3. Pasibaigus kompetentingos institucijos pagal 1 ir 2 dalis nustatytiems laikotarpiams arba esant sunkesnėms nei 1 dalyje nustatytosios sąlygoms, kompetentinga institucija ir gamtinių dujų įmonės stengiasi kuo ilgiau išlaikyti dujų tiekimą, ypač saugomiems vartotojams.

4. Gamtinių dujų įmonėms nustatyti šiame straipsnyje nustatytų dujų tiekimo standartų įgyvendinimo pareigos turi būti nediskriminacinės ir jomis toms įmonėms neturi būti sukuriama nepagrįsta našta.

5. Šiuo straipsniu grindžiamas pareigas gamtinių dujų įmonėms atitinkamais atvejais leidžiama vykdyti regioniniu arba Sąjungos lygmeniu. Kompetentingos institucijos nereikalauja, kad šiame straipsnyje nustatyti dujų teikimo standartai būtų įgyvendinti naudojant tik jų šalies teritorijoje esančią infrastruktūrą.

6. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad tiekimo saugomiems vartotojams sąlygos būtų nustatytos nedarant poveikio tinkamam energijos vidaus rinkos veikimui ir kad tiekimo kaina atitiktų tiekiamų išteklių rinkos vertę.