5 straipsnis. Infrastruktūros standartas

1. Kiekviena valstybė narė, arba, kai valstybė narė taip nustato, jos kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų imamasi būtinų priemonių, kad sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui, likusios infrastruktūros techniniai pajėgumai, nustatomi pagal N – 1 formulę, kaip nustatyta II priedo 2 punkte, galėtų, nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, patenkinti visam apskaičiuotoje teritorijoje dujų poreikiui per išskirtinai didelio dujų poreikio parą, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų. Tai daroma atsižvelgiant į dujų vartojimo tendencijas, ilgalaikį efektyvaus energijos vartojimo priemonių poveikį ir esamos infrastruktūros naudojimo koeficientą.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga nedaromas poveikis perdavimo sistemų operatorių pareigai vykdyti atitinkamas investicijas ir perdavimo sistemų operatorių pareigoms, nustatytoms Reglamente (EB) Nr. 715/2009 ir Direktyvoje 2009/73/EB.

2. Pareiga užtikrinti, kad likusios infrastruktūros techninių pajėgumų pakaktų visam dujų poreikiui patenkinti, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat laikoma įvykdyta, jei kompetentinga institucija prevencinių veiksmų plane įrodo, kad dujų tiekimo sutrikimas gali būti pakankamai ir laiku kompensuotas atitinkamomis rinka grindžiamomis dujų poreikio valdymo priemonėmis. Tuo tikslu apskaičiuojama II priedo 4 punkte nustatyta N – 1 formulė.

3. Atitinkamais atvejais kaimyninių valstybių narių kompetentingos institucijos, remdamosi 7 straipsnyje nurodytu rizikos vertinimu, gali sutarti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vykdyti kartu. Tokiu atveju kompetentingos institucijos rizikos vertinime pateikia N – 1 formulės apskaičiavimą ir prevencinių veiksmų planų regioniniuose skyriuose paaiškinimą, kaip sutartomis priemonėmis įvykdoma ta pareiga. Taikomas II priedo 5 punktas.

4. Perdavimo sistemų operatoriai užtikrina nuolatinius fizinius pajėgumus transportuoti dujas abiem kryptimis (toliau – dvikrypčio transportavimo pajėgumai) visuose jungiamuosiuose vamzdynuose tarp valstybių narių, išskyrus:

a) jungtis su gavybos įrenginiais, SGD įrenginiais ir skirstymo tinklais arba

b) atvejus, kuriais po išsamaus vertinimo ir pasikonsultavus su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija pagal III priedą suteikta tos pareigos taikymo išimtis.

Dvikrypčio transportavimo pajėgumų jungiamajame vamzdyne užtikrinimo ar padidinimo arba tos pareigos taikymo išimties suteikimo arba jos galiojimo pratęsimo procedūroms taikomas III priedas. Komisija viešai skelbia išimčių sąrašą ir jį atnaujina.

5. Pasiūlymas dėl dvikrypčio transportavimo pajėgumų užtikrinimo arba padidinimo arba prašymas suteikti šios pareigos taikymo išimtį arba pratęsti išimties galiojimą apima sąnaudų ir naudos analizę, parengtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 11 straipsnyje nurodytą metodiką, ir grindžiamas šiais elementais:

a) rinkos poreikio vertinimu;

b) poreikio ir tiekimo prognozėmis;

c) galimu ekonominiu poveikiu esamai infrastruktūrai;

d) galimybių studija;

e) dvikrypčio transportavimo pajėgumų sąnaudomis, įskaitant būtiną perdavimo sistemos sustiprinimą ir

f) nauda dujų tiekimo saugumui, kuri vertinama atsižvelgiant į galimą dvikrypčio transportavimo pajėgumų indėlį užtikrinant šiame straipsnyje nustatytą infrastruktūros standartą.

6. Nacionalinės reguliavimo institucijos, kad suteiktų tinkamų paskatų skaidriai ir išsamiai nustatydamos arba tvirtindamos tarifus ar metodiką pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį, atsižvelgia į patirtas faktines šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įvykdymo sąnaudas ir dvikrypčio transportavimo pajėgumų užtikrinimo sąnaudas.

7. Jei rinkoje nėra investicijų į dvikrypčio transportavimo pajėgumų užtikrinimą ar didinimą poreikio, tačiau laikoma, kad jos būtinos dujų tiekimo saugumui užtikrinti, ir jei dėl tų investicijų sąnaudų patiria daugiau nei viena valstybė narė arba viena valstybė narė kitos valstybės narės naudai, prieš priimant sprendimą dėl investicijų, visų atitinkamų valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos priima suderintą sprendimą dėl sąnaudų paskirstymo. Paskirstant sąnaudas atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 347/2013 12 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus principus ir elementus, visų pirma į atitinkamų valstybių narių iš investicijų į infrastruktūrą gaunamos su dujų tiekimo saugumo padidėjimu susijusios naudos dalį ir į jau padarytas investicijas į atitinkamą infrastruktūrą. Paskirstant sąnaudas neturi būti nederamai iškraipoma konkurencija ir veiksmingas vidaus rinkos veikimas ir turi būti siekiama vengti nederamo iškraipomojo poveikio rinkai.

8. Kompetentinga institucija užtikrina, kad bet kokia nauja perdavimo infrastruktūra būtų prisidedama prie dujų tiekimo saugumo, t. y. kad būtų plėtojamas gerai sujungtas tinklas, be kita ko, atitinkamais atvejais užtikrinant rinkos poreikį ir nustatytą riziką atitinkantį pakankamą tarpvalstybinių įleidimo ir išleidimo taškų skaičių.

Atlikdama rizikos vertinimą kompetentinga institucija, atsižvelgdama į dujų ir elektros sistemų integravimo perspektyvą, nustato, ar yra vidinių trukdžių ir ar nacionaliniais dujų įleidimo pajėgumais ir infrastruktūra, visų pirma perdavimo tinklais, yra užtikrinama galimybė pritaikyti nacionalinius ir tarpvalstybinius dujų srautus vienos didžiausios nacionalinio lygmens dujų infrastruktūros ir vienos didžiausios bendro rizikos grupės intereso dujų infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijui, nustatytam atliekant rizikos vertinimą.

9. Darant išimtį dėl šio straipsnio 1 dalies, ir laikantis šioje dalyje nustatytų sąlygų, Liuksemburgas, Slovėnija ir Švedija neprivalo vykdyti toje dalyje nustatytos pareigos, tačiau stengiasi ją įvykdyti, kartu pagal 6 straipsnį užtikrindamos dujų tiekimą saugomiems vartotojams.

Išimtis Liuksemburgui taikoma, su sąlyga, kad jis:

a) turi bent du jungiamuosius vamzdynus su kitomis valstybėmis narėmis;

b) turi bent du skirtingus dujų tiekimo šaltinius ir

c) savo teritorijoje neturi dujų saugyklų.

Išimtis Slovėnijai taikoma, su sąlyga, kad ji:

a) turi bent du jungiamuosius vamzdynus su kitomis valstybėmis narėmis;

b) turi bent du skirtingus dujų tiekimo šaltinius ir

c) savo teritorijoje neturi dujų saugyklų ar SGD saugyklos.

Išimtis Švedijai taikoma, su sąlyga, kad:

a) per jos teritoriją nevykdomas dujų tranzitas į kitas valstybes nares;

b) jos metinis bendras šalyje suvartojamas dujų kiekis mažesnis nei 2 Mt naftos ekvivalentu ir

c) iš dujų gautos energijos suvartojimas joje sudaro mažiau kaip 5 % viso pirminės energijos suvartojimo.

Liuksemburgas, Slovėnija ir Švedija informuoja Komisiją apie visus pokyčius, susijusius su šioje dalyje nustatytomis sąlygomis. Šioje dalyje nustatyta išimtis nebetaikoma, jei nebetenkinama bent viena iš tų sąlygų.

Pagal 7 straipsnio 3 dalį atliekamame nacionaliniame rizikos vertinime Liuksemburgas, Slovėnija ir Švedija apibūdina padėtį, susijusią su šioje dalyje nustatytomis sąlygomis ir su galimybėmis įvykdyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, atsižvelgiant į infrastruktūros standarto įgyvendinimo ekonominį poveikį, dujų rinkos pokyčius bei dujų infrastruktūros projektus rizikos grupėje. Remdamasi nacionaliniame rizikos vertinime pateikta informacija ir jei tebetenkinamos atitinkamos šioje dalyje nustatytos sąlygos, Komisija gali nuspręsti, kad išimtis gali būti toliau taikoma dar ketverius metus. Jei priimamas teigiamas sprendimas, šioje pastraipoje nustatyta procedūra po ketverių metų pakartojama.