16 straipsnis. Darbo ir valstybės tarnybos santykių apribojimai
Karo padėties įstatymo 16 straipsnis
1. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, teritorijose, kuriose įvesta karo padėtis, draudžiama streikuoti.
2. Valstybės tarnautojui ir darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, pašauktam atlikti karo tarnybą ar atliekančiam būtinuosius darbus, garantuojamos einamos pareigos ar darbo vieta.
3. Mobilizacijos sistemos subjektų, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektų ir ūkio subjektų, kurie privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriems yra nustatytos būtinosios užduotys, vadovai, išėję visų rūšių atostogų, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti (jeigu asmuo, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką), ar išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, privalo nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo karo padėties įvedimo, atvykti į savo darbo vietą, o kai dėl objektyvių priežasčių to padaryti neįmanoma, – informuoti į pareigas skiriantį asmenį apie negalėjimo šioje dalyje nurodytu laiku atvykti į darbo vietą priežastį ir atvykimo į darbo vietą laiką.
4. Mobilizacijos sistemos subjekto, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybinio ar savivaldybių administravimo subjekto arba ūkio subjekto, kuris privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriam yra nustatytos būtinosios užduotys, vadovo sprendimu, siekiant užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų, ūkio subjektams nustatytų būtinųjų užduočių vykdymą ar ūkio subjektų vykdomos veiklos tęstinumą, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali būti atšaukti iš visų rūšių atostogų, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti (jeigu asmuo, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką), ar tarnybinių komandiruočių. Iš atostogų ar tarnybinių komandiruočių atšaukti asmenys privalo nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie atšaukimą gavimo dienos, atvykti į savo darbo vietą, o kai dėl objektyvių priežasčių to padaryti neįmanoma, – informuoti tiesioginį vadovą apie negalėjimo šioje dalyje nurodytu laiku atvykti į darbo vietą priežastį ir atvykimo į darbo vietą laiką.
5. Mobilizacijos sistemos subjekto, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybinio ar savivaldybių administravimo subjekto arba ūkio subjekto, kuris privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriam yra nustatytos būtinosios užduotys, vadovas, siekdamas užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų, ūkio subjektams nustatytų būtinųjų užduočių vykdymą ar ūkio subjektų vykdomos veiklos tęstinumą, jeigu to neįmanoma pasiekti darbo ar valstybės tarnybos santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytomis priemonėmis, gali nustatyti kitokį, negu Lietuvos Respublikos darbo kodekse reikalaujama, darbo ir poilsio laiką, tačiau atitinkantį šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.
6. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 16 valandų ir 86 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
7. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, suteikiama:
1) pietų pertrauka, kurios trukmė negali būti trumpesnė kaip 30 minučių;
2) ne mažiau kaip 11 valandų iš eilės kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų), o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį – bent 24 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas;
3) ne mažiau kaip 12 valandų poilsio laiko, jeigu budėjimas trunka 24 valandas.
8. Mobilizacijos sistemos subjekto, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybinio ar savivaldybių administravimo subjekto arba ūkio subjekto, kuris privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriam yra nustatytos būtinosios užduotys, vadovas, siekdamas užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų, ūkio subjektams nustatytų būtinųjų užduočių vykdymą ar ūkio subjektų vykdomos veiklos tęstinumą, gali skirti valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, dirbti švenčių ir poilsio dienomis. Mokant už darbą švenčių ir poilsio dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą, mobilizacijos sistemos subjekto, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybinio ar savivaldybių administravimo subjekto arba ūkio subjekto, kuris privalo užtikrinti savo vykdomos veiklos tęstinumą ar kuriam yra nustatytos būtinosios užduotys, vadovo sprendimu gali būti nustatomas mažesnis, negu Darbo kodekse nustatytas, užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis ir už viršvalandinį darbą dydis, tačiau ne mažesnis negu už darbą įprastiniu darbo laiko režimu.
9. Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atliekantys funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, atleidžiami iš pareigų ar darbo tik šiais atvejais:
1) teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigus juridiniam asmeniui, kuriame valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartis (toliau šioje dalyje – darbuotojas), eina pareigas ar dirba;
2) kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas praranda Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu taikomas priimant į tarnybą ar darbą;
3) asmens, neturinčio Lietuvos Respublikos pilietybės, prašymu;
4) kai nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo dėl sveikatos būklės ir nėra jo sveikatą atitinkančių pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;
5) kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali tinkamai atlikti tarnybos ar darbo funkcijų dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
6) kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas netenka specialios teisės, susijusios su jo pareigų vykdymu ar darbu, ir nėra kitų pareigų ar darbo, į kuriuos jis gali būti perkeltas;
7) kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo valstybės tarnautojui ar darbuotojui paskirta bausmė, dėl kurios negali eiti savo pareigų ar dirbti darbo;
8) kai valstybės tarnautojo ar darbuotojo atliekama tarnybos ar darbo funkcija tampa pertekline dėl tarnybos ar darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
9) kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės arba savivaldybės institucijos pasitikėjimą;
10) kai pasibaigia paskyrimo į pareigas laikas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus;
11) kai tai būtina siekiant užtikrinti valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų ar ūkio subjektams šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų įpareigojimų tinkamą vykdymą.
10. Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, atliekantiems funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, atostogos, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti (jeigu asmuo, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad nėra kito iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjo, galinčių prižiūrėti vaiką), darbdavio ar į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti nesuteikiamos, jeigu tai būtina valstybinių mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, mobilizacijos planuose numatytų priemonių ir veiksmų, mobilizacinių nurodymų, mobilizacinio užsakymo ar priimančiosios šalies paramos teikimo sutarčių, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestų funkcijų, ūkio subjektams nustatytų būtinųjų užduočių vykdymui ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti.
11. Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atliekančių funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, neatvykimo į darbą, nebuvimo darbe ar kito atsisakymo dirbti pateisinamos priežastys:
1) laikinas sveikatos sutrikimas;
2) sergančio šeimos nario (vaiko (įvaikio), tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vyro, žmonos) slaugymas;
3) šeimos nario (vaiko (įvaikio), tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vyro, žmonos) ar artimojo giminaičio mirtis;
4) įvykiai, dėl kurių apribojamas asmens judėjimas.
12. Į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atliekantys funkcijas, kurios reikalingos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms, ūkio subjektams nustatytoms būtinosioms užduotims vykdyti ar ūkio subjektų veiklos tęstinumui užtikrinti, neatvykę į darbą, nebuvę darbe ar atsisakę dirbti, kai šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priežasčių nėra, ar netinkamai atliekantys nustatytas funkcijas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.