Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

7 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos organizavimas

Karo padėties įstatymo 7 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2027-01-01 (būsima redakcija; šio straipsnio tekstas joje toks pat kaip šiandien; šio straipsnio pakeitimų, įsigaliojančių vėliau, šioje redakcijoje nėra) · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla organizuojama šio įstatymo, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Vyriausybė – valstybinio administravimo subjektams, o savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybių administravimo subjektams gali pavesti atlikti tokias funkcijas, kurios nėra nurodytos šių administravimo subjektų steigimo dokumentuose ir kurių neatlieka savivaldybių administravimo subjektai ir valstybinio administravimo subjektai, bet kurios yra būtinos siekiant apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, karo padėties metu užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą.

3. Seimas karo padėties metu gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės (savivaldybių) teritorijoje (teritorijose) Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

4. Jeigu valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos negali atlikti joms teisės aktuose nurodytų funkcijų, jų veiklos atkūrimą, esant poreikiui karo padėties metu užtikrinti negalinčių atlikti funkcijų valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų veiklą, organizuoja Vyriausybė arba savivaldybės administracijos direktorius.

5. Karo padėties metu pasibaigus į pareigas teisės aktuose nustatytam įgaliojimų laikui skiriamų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų, kitų valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, šaulių, kurie pareigas Lietuvos šaulių sąjungoje eina sudarę darbo sutartis, įgaliojimų laikui, laikoma, kad jų įgaliojimai ir tarnybos ar darbo santykiai pratęsti tol, kol į atitinkamas pareigas bus paskirti kiti asmenys, bet ne ilgiau, negu sueis 3 mėnesiai po karo padėties atšaukimo. Šios dalies nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjams, Lietuvos banko valdybos pirmininkui ir valstybės kontrolieriui.

6. Asmenys į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, siekiant užtikrinti karo padėties metu reikalingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijų tinkamą atlikimą, į pareigas priimančio asmens sprendimu laikinai iki karo padėties atšaukimo gali būti priimti nesilaikant jiems teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priėmimo procedūrų. Asmuo, priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir būti ne jaunesnis kaip 18 metų. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimamas asmuo, kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas ir kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje ar kuris neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu einant šias pareigas būtina dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Karjeros valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo turi įvertinti priimamo asmens gebėjimus, būtinus jam skiriamoms funkcijoms atlikti.

Šiame straipsnyje rastos apibrėžtos sąvokos: Karo padėtis.