8 straipsnis. Valstybės gynybos klausimų sprendimas

1. Valstybės gynybai vadovauja Respublikos Prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryba Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Ginkluotosioms pajėgoms vadovauja ir ginkluotos gynybos planų vykdymą užtikrina ginkluotųjų pajėgų vadas, pavaldus Respublikos Prezidentui.

3. Respublikos Prezidentas:

1) šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais ir tvarka priima sprendimą įvesti karo padėtį;

2) priima visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms privalomus sprendimus svarbiausiais valstybės gynybos klausimais;

3) ginkluoto užpuolimo atveju nedelsdamas priima sprendimą dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje panaudoti kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais kitų valstybių karinius vienetus ir teikia šį sprendimą tvirtinti Seimui;

4) atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų vado siūlymus, priima sprendimus dėl valstybės ginkluotos gynybos operacijų teritorijų ribų, kai siekiant įvykdyti ginkluotos gynybos užduotis reikia kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

5) tvirtina žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus;

6) atlieka kitas Konstitucijoje, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytas funkcijas.

4. Seimas:

1) šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka priima sprendimą įvesti karo padėtį;

2) tvirtina sprendimą dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje panaudoti kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais kitų valstybių karinius vienetus;

3) atlieka parlamentinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę;

4) atlieka kitas Konstitucijoje, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytas funkcijas.

5. Ginkluotųjų pajėgų vadas:

1) vadovauja ginkluotai valstybės gynybai;

2) šio įstatymo 12 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka skiria į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir atleidžia iš tarnybos ginkluotųjų pajėgų narius;

3) atsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, priima sprendimą leisti atlikti karo tarnybą Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme nurodytiems nuo karo prievolės atleistiems Lietuvos Respublikos piliečiams, raštu pareiškusiems norą atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją;

4) informuoja Respublikos Prezidentą apie valstybės ginkluotos gynybos vykdymo eigą;

5) pataria Respublikos Prezidentui valstybės ginkluotos gynybos klausimais ir užtikrina Respublikos Prezidento sprendimų, susijusių su valstybės ginkluota gynyba, vykdymą;

6) teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl valstybės ginkluotos gynybos operacijų teritorijų ribų, kai siekiant įvykdyti ginkluotos gynybos užduotis reikia kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

7) įvedus karo padėtį, užtikrina Seimo rūmų pastatų ir teritorijos, o kai Seimas negali susirinkti Seimo rūmuose, – laikinai paskirtos Seimo posėdžių vietos, Vyriausybės pastato ir jo teritorijos, o kai Vyriausybė negali posėdžiauti Vyriausybės pastate, – kitos Vyriausybės posėdžių vietos bei Respublikos Prezidento rezidencijos pastatų ir jų teritorijos, o kai nėra galimybės dirbti Respublikos Prezidento rezidencijoje, – kitos Respublikos Prezidento darbo vietos apsaugą ir ginkluotą gynybą;

8) užtikrina ginkluotųjų pajėgų sąveiką su sąjungininkais ir NATO karinėmis vadavietėmis;

9) priima sprendimą uždrausti arba apriboti elektroninių ryšių tinklų naudojimą, jeigu yra pagrindas manyti, kad šiais tinklais platinama informacija ar elektroninių ryšių tinklų naudojimas gali kelti grėsmę valstybės ginkluotai gynybai ar viešajai tvarkai;

10) nustato ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo ginkluote, kitais materialiniais ir finansiniais ištekliais poreikius ir teikia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui siūlymus dėl jų;

11) nustato komendanto valandos įvedimo ir atšaukimo sąlygas;

12) teikia partizanų vienetams, veikiantiems okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje (toliau – partizanų vienetai), paramą ginkluote, kitais materialiniais ir finansiniais ištekliais;

13) turi teisę nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui žvalgybos informacijos, reikalingos valstybės ginkluotai gynybai planuoti, organizuoti ir vykdyti, poreikius;

14) turi teisę pavesti Lietuvos kariuomenės padaliniams stebėti ir fiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, reikalingą karinių operacijų tikslams pasiekti;

15) turi teisę visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje ar jos dalyje drausti civilinių orlaivių skrydžius;

16) turi teisę sustabdyti laivų taikų plaukimą per tam tikrus Lietuvos Respublikos teritorinės jūros rajonus;

17) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytas ginkluotųjų pajėgų vado funkcijas.

6. Krašto apsaugos ministras:

1) vadovauja tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui ir atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse institucijose gynybos ir karinio bendradarbiavimo klausimais;

2) vadovaudamasis ginkluotųjų pajėgų vado nustatytu aprūpinimo ginkluote, kitais materialiniais ir finansiniais ištekliais poreikiu, organizuoja ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą ir paramos gavimą iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių;

3) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytas funkcijas.

7. Krašto apsaugos ministras yra ginkluotųjų pajėgų asignavimų valdytojas. Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai ir Vadovybės apsaugos tarnybai tapus ginkluotųjų pajėgų dalimi, šioms institucijoms skirtų asignavimų valdytoju tampa krašto apsaugos ministras.

8. Valstybės saugumo departamento veikla su ginkluotųjų pajėgų vienetais koordinuojama ir ginkluotųjų pajėgų parama Valstybės saugumo departamentui teikiama Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Lietuvos kariuomenės vado arba jų įgaliotų asmenų nustatyta tvarka.