Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-06-30 (atvirų duomenų suvestinių archyvas) · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis 20 ar daugiau procentų visų balsavimo teisių įmonės dalyvių susirinkime turėjimas (pagal balsavimo teisių perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) arba 20 ar daugiau procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių kapitalo dalių turėjimas.

2. Draudimo įmonė – draudimo įmonė, priklausoma draudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

3. Draudimo kontroliuojančioji įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

4. Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (su visais pakeitimais), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (su visais pakeitimais) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (su visais pakeitimais), įsteigtas komitetas.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIV-768 (2021-12-14)

5. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (su visais pakeitimais) įsteigta institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIV-768 (2021-12-14)

6. Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės ar užsienio valstybės įmonė, kurių pagrindinė veikla yra vienos ar daugiau finansinių paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2–8 ir 16, 17, 18 punktuose, teikimas.

7. Finansų konglomeratas – įmonių grupė ar jos pogrupis, atitinkantys šios dalies 1, 2, 4 ir 5 arba 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas:

1) įmonių grupei ar jos pogrupiui vadovauja priežiūros institucijos prižiūrima įmonė arba bent viena iš įmonių grupei priklausančių patronuojamųjų įmonių yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė;

2) įmonių grupei ar jos pogrupiui vadovaujanti priežiūros institucijos prižiūrima įmonė yra: finansų sektoriaus įmonės patronuojančioji įmonė; įmonė, kuri yra finansų sektoriaus įmonės dalyvė; įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (kitomis) finansų sektoriaus įmone (įmonėmis), tačiau valdoma bendrai remiantis su šia (šiomis) įmone (įmonėmis) sudaryta (sudarytomis) sutartimi (sutartimis) ar steigimo dokumento nuostatomis, arba jos ir kitos (kitų) finansų sektoriaus įmonės (įmonių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys;

3) įmonių grupei ar jos pogrupiui nevadovauja priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, tačiau įmonių grupės ar jos pogrupio veikla daugiausia vykdoma finansų sektoriuje, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje;

4) bent viena įmonių grupės įmonė teikia paslaugas draudimo sektoriuje ir bent viena įmonių grupės įmonė teikia paslaugas bankų ar investicinių paslaugų sektoriuose;

5) draudimo sektoriaus įmonių grupės ar jos pogrupio narių konsoliduota arba bendra veikla ir bankų bei investicinių paslaugų sektoriaus įmonių grupės ar jos pogrupio narių konsoliduota arba bendra veikla yra reikšminga, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos nusprendžia nelaikyti įmonių grupės finansų konglomeratu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

8. Finansų maklerio įmonė – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės finansų maklerio įmonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, arba kitoje užsienio valstybėje licencijuota tos kitos užsienio valstybės priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, kuri laikosi nustatytų riziką ribojančios priežiūros taisyklių, priežiūros institucijos nuomone, ne mažiau griežtų, negu nustatytos Europos Sąjungoje, ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį būtų laikoma finansų maklerio įmone, jeigu būtų įsteigta Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, arba užsienio įmonė, kuriai norint teikti vieną ar kelias investicines paslaugas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionaliai vykdyti vieną ar kelias investicines veiklas Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu.

9. Finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro:

1) bankų sektorius, kuriame veikia kredito įstaigos, finansų įmonės arba kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė;

2) draudimo sektorius, kuriame veikia draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, priklausomos draudimo ar perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios įmonės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme;

3) investicinių paslaugų sektorius, kuriame veikia finansų maklerio įmonės.

10. Finansų sektoriaus teisės aktai (toliau – sektoriaus teisės aktai) – kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių arba finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant Europos Sąjungos teisės aktus.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIII-1879 (2018-12-20)

11. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jeigu asmuo kontroliuoja du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.

12. Įmonių grupė (toliau – grupė) – grupė, įskaitant visus jos pogrupius, kurią sudaro patronuojančioji įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kurios dalyvės yra patronuojančioji įmonė ar jos patronuojamosios įmonės, taip pat įmonės, nors ir nesusijusios šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (kitomis) įmone (įmonėmis), tačiau valdomos bendrai remiantis su šia (šiomis) įmone (įmonėmis) sudaryta (sudarytomis) sutartimi (sutartimis) ar steigimo dokumento (dokumentų) nuostatomis arba jų ir kitos (kitų) įmonės (įmonių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys.

13. Įmonių grupės pogrupis (toliau – pogrupis) – grupės dalis, atitinkanti grupei keliamus reikalavimus.

14. Įmonių grupės vidaus operacijos – operacijos, kurias tarpusavyje atlikdamos prižiūrimos finansų konglomerato įmonės, vykdydamos sutarties arba kitu pagrindu atsiradusį įsipareigojimą, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo kitų tos pačios grupės įmonių ar bet kurio fizinio arba juridinio asmens, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudus ryšys.

14¹. Juridinio asmens vadovas (toliau – vadovas) – juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir šio asmens steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narys.

Papildyta straipsnio dalimi: XIV-768 (2021-12-14)

15. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse licencijuota kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu.

16. Kompetentinga institucija:

1) Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių priežiūros institucija, atsakinga už įmonių grupės lygiu finansų sektoriuje vykdomą bet kurios finansų konglomeratui priklausančios prižiūrimos įmonės, ypač finansų sektoriaus patronuojančiosios įmonės, priežiūrą;

2) koordinatorius, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, jeigu tai yra šios dalies 1 punkte nenurodyta institucija;

3) kitos valstybės narės priežiūros institucija, jeigu, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų institucijų nuomone, ją priskirti prie kompetentingų institucijų yra reikalinga. Iki 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB, 21a straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo, priimant sprendimą šiame punkte nurodytas institucijas pripažinti kompetentingomis institucijomis atsižvelgiama į priežiūros institucijos prižiūrimų įmonių, priklausančių konglomeratui, turimą rinkos dalį kitose valstybėse narėse, ypač jeigu ji viršija 5 procentus, ir į kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bet kurios priežiūros institucijos prižiūrimos įmonės svarbą konglomerate.

17. Kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės santykiai, atitinkantys šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytus kriterijus, arba analogiški fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

18. Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

19. Kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, duomenų apdorojimas ar kitų paslaugų, be kurių kredito įstaiga negali teikti finansinių paslaugų ir kurios padeda šiai įstaigai teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusios su kredito įstaigos teikiamomis finansinėmis paslaugomis, teikimas vienai ar kelioms kredito įstaigoms.

20. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kuri kartu su savo patronuojamosiomis įmonėmis, iš kurių bent viena yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, turinti buveinę valstybėje narėje, ir su kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIV-768 (2021-12-14)

21. Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;

2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ar atšaukti daugumą tos pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo dokumento nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone ta kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį;

4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais ar dalyviais sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuriai, priežiūros institucijos nuomone, kita įmonė veiksmingai daro lemiamą poveikį;

6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė.

22. Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje;

2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo dokumento nuostatų;

4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais ar dalyviais, kontroliuoja daugumą šios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuri, priežiūros institucijos nuomone, daro lemiamą poveikį kitai įmonei.

23. Perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, priklausoma perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė arba specialioji įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

24. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones ir alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinti institucija. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas arba Europos Centrinis Bankas pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas.

Straipsnio dalies pakeitimai: XII-1695 (2015-05-14), XIII-1879 (2018-12-20), XIV-768 (2021-12-14)

25. Priežiūros institucijos prižiūrima įmonė (toliau – prižiūrima įmonė) – kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kurias prižiūri priežiūros institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIII-1879 (2018-12-20)

26. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymu.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIII-1879 (2018-12-20)

27. Rizikos koncentracija – rizikos susitelkimas, dėl kurio galimi nuostoliai, keliantys grėsmę visų finansų konglomerato įmonių mokumui (kapitalo pakankamumui) ir finansinei būklei. Nuostolių tikimybė gali būti grindžiama sandorio šalių (kredito), investicijų, draudimo, rinkos, kita rizika arba šių rizikos rūšių deriniu ar tarpusavio sąveika.

28. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos narė ir ne Europos ekonominės erdvės valstybė.

29. Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

30. Užsienio valstybės grupė – grupė, kurios patronuojančioji įmonė įsteigta užsienio valstybėje.

Papildyta straipsnio dalimi: XIV-768 (2021-12-14)

31. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi: XIV-768 (2021-12-14)
Straipsnio dalies pakeitimai: XV-851 (2026-04-23), XV-937 (2026-05-14)
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)

Redakcija

1. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis 20 ar daugiau procentų visų balsavimo teisių įmonės dalyvių susirinkime turėjimas (pagal balsavimo teisių perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) arba 20 ar daugiau procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių kapitalo dalių turėjimas.

2. Draudimo įmonė – draudimo įmonė, priklausoma draudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

3. Draudimo kontroliuojančioji įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

4. Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (su visais pakeitimais), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (su visais pakeitimais) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (su visais pakeitimais), įsteigtas komitetas.

5. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (su visais pakeitimais) įsteigta institucija.

6. Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės ar užsienio valstybės įmonė, kurių pagrindinė veikla yra vienos ar daugiau finansinių paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2–8 ir 16, 17, 18 punktuose, teikimas.

7. Finansų konglomeratas – įmonių grupė ar jos pogrupis, atitinkantys šios dalies 1, 2, 4 ir 5 arba 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas sąlygas:

1) įmonių grupei ar jos pogrupiui vadovauja priežiūros institucijos prižiūrima įmonė arba bent viena iš įmonių grupei priklausančių patronuojamųjų įmonių yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė;

2) įmonių grupei ar jos pogrupiui vadovaujanti priežiūros institucijos prižiūrima įmonė yra: finansų sektoriaus įmonės patronuojančioji įmonė; įmonė, kuri yra finansų sektoriaus įmonės dalyvė; įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (kitomis) finansų sektoriaus įmone (įmonėmis), tačiau valdoma bendrai remiantis su šia (šiomis) įmone (įmonėmis) sudaryta (sudarytomis) sutartimi (sutartimis) ar steigimo dokumento nuostatomis, arba jos ir kitos (kitų) finansų sektoriaus įmonės (įmonių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys;

3) įmonių grupei ar jos pogrupiui nevadovauja priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, tačiau įmonių grupės ar jos pogrupio veikla daugiausia vykdoma finansų sektoriuje, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje;

4) bent viena įmonių grupės įmonė teikia paslaugas draudimo sektoriuje ir bent viena įmonių grupės įmonė teikia paslaugas bankų ar investicinių paslaugų sektoriuose;

5) draudimo sektoriaus įmonių grupės ar jos pogrupio narių konsoliduota arba bendra veikla ir bankų bei investicinių paslaugų sektoriaus įmonių grupės ar jos pogrupio narių konsoliduota arba bendra veikla yra reikšminga, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos nusprendžia nelaikyti įmonių grupės finansų konglomeratu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

8. Finansų maklerio įmonė – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės finansų maklerio įmonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, arba kitoje užsienio valstybėje licencijuota tos kitos užsienio valstybės priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, kuri laikosi nustatytų riziką ribojančios priežiūros taisyklių, priežiūros institucijos nuomone, ne mažiau griežtų, negu nustatytos Europos Sąjungoje, ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį būtų laikoma finansų maklerio įmone, jeigu būtų įsteigta Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, arba užsienio įmonė, kuriai norint teikti vieną ar kelias investicines paslaugas tretiesiems asmenims ir (arba) profesionaliai vykdyti vieną ar kelias investicines veiklas Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu.

9. Finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro:

1) bankų sektorius, kuriame veikia kredito įstaigos, finansų įmonės arba kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė;

2) draudimo sektorius, kuriame veikia draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, priklausomos draudimo ar perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios įmonės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme;

3) investicinių paslaugų sektorius, kuriame veikia finansų maklerio įmonės.

10. Finansų sektoriaus teisės aktai (toliau – sektoriaus teisės aktai) – kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių arba finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant Europos Sąjungos teisės aktus.

11. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jeigu asmuo kontroliuoja du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, laikoma, kad pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.

12. Įmonių grupė (toliau – grupė) – grupė, įskaitant visus jos pogrupius, kurią sudaro patronuojančioji įmonė, jos patronuojamosios įmonės ir įmonės, kurios dalyvės yra patronuojančioji įmonė ar jos patronuojamosios įmonės, taip pat įmonės, nors ir nesusijusios šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytais ryšiais su kita (kitomis) įmone (įmonėmis), tačiau valdomos bendrai remiantis su šia (šiomis) įmone (įmonėmis) sudaryta (sudarytomis) sutartimi (sutartimis) ar steigimo dokumento (dokumentų) nuostatomis arba jų ir kitos (kitų) įmonės (įmonių) dauguma administravimo, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo yra tie patys asmenys.

13. Įmonių grupės pogrupis (toliau – pogrupis) – grupės dalis, atitinkanti grupei keliamus reikalavimus.

14. Įmonių grupės vidaus operacijos – operacijos, kurias tarpusavyje atlikdamos prižiūrimos finansų konglomerato įmonės, vykdydamos sutarties arba kitu pagrindu atsiradusį įsipareigojimą, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo kitų tos pačios grupės įmonių ar bet kurio fizinio arba juridinio asmens, kurį su tos grupės įmonėmis sieja glaudus ryšys.

14¹. Juridinio asmens vadovas (toliau – vadovas) – juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir šio asmens steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narys.

15. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse licencijuota kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu.

16. Kompetentinga institucija:

1) Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių priežiūros institucija, atsakinga už įmonių grupės lygiu finansų sektoriuje vykdomą bet kurios finansų konglomeratui priklausančios prižiūrimos įmonės, ypač finansų sektoriaus patronuojančiosios įmonės, priežiūrą;

2) koordinatorius, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, jeigu tai yra šios dalies 1 punkte nenurodyta institucija;

3) kitos valstybės narės priežiūros institucija, jeigu, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų institucijų nuomone, ją priskirti prie kompetentingų institucijų yra reikalinga. Iki 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB, 21a straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo, priimant sprendimą šiame punkte nurodytas institucijas pripažinti kompetentingomis institucijomis atsižvelgiama į priežiūros institucijos prižiūrimų įmonių, priklausančių konglomeratui, turimą rinkos dalį kitose valstybėse narėse, ypač jeigu ji viršija 5 procentus, ir į kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bet kurios priežiūros institucijos prižiūrimos įmonės svarbą konglomerate.

17. Kontrolė – patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės santykiai, atitinkantys šio straipsnio 21 ir 22 dalyse nustatytus kriterijus, arba analogiški fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

18. Kredito įstaiga – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

19. Kredito įstaigos veiklos papildomas paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, duomenų apdorojimas ar kitų paslaugų, be kurių kredito įstaiga negali teikti finansinių paslaugų ir kurios padeda šiai įstaigai teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusios su kredito įstaigos teikiamomis finansinėmis paslaugomis, teikimas vienai ar kelioms kredito įstaigoms.

20. Mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kuri kartu su savo patronuojamosiomis įmonėmis, iš kurių bent viena yra priežiūros institucijos prižiūrima įmonė, turinti buveinę valstybėje narėje, ir su kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą.

21. Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;

2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ar atšaukti daugumą tos pirmosios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo dokumento nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone ta kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį;

4) įmonė, kurioje kita įmonė, remdamasi sudarytomis su akcininkais ar dalyviais sutartimis, kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuriai, priežiūros institucijos nuomone, kita įmonė veiksmingai daro lemiamą poveikį;

6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra patronuojamosios įmonės patronuojamoji įmonė.

22. Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje;

2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė ar dalyvė, turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo dokumento nuostatų;

4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais ar dalyviais, kontroliuoja daugumą šios įmonės akcininkų ar dalyvių balsų;

5) įmonė, kuri, priežiūros institucijos nuomone, daro lemiamą poveikį kitai įmonei.

23. Perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, priklausoma perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė arba specialioji įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

24. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų valstybių narių kredito įstaigas, draudimo įmones, perdraudimo įmones, finansų maklerio įmones, kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones ir alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmones prižiūrinti institucija. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas arba Europos Centrinis Bankas pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas.

25. Priežiūros institucijos prižiūrima įmonė (toliau – prižiūrima įmonė) – kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, finansų maklerio įmonė, kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, kurias prižiūri priežiūros institucija.

26. Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme arba užsienio įmonė, kuriai norint įsisteigti Lietuvos Respublikoje licencija būtų išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymu.

27. Rizikos koncentracija – rizikos susitelkimas, dėl kurio galimi nuostoliai, keliantys grėsmę visų finansų konglomerato įmonių mokumui (kapitalo pakankamumui) ir finansinei būklei. Nuostolių tikimybė gali būti grindžiama sandorio šalių (kredito), investicijų, draudimo, rinkos, kita rizika arba šių rizikos rūšių deriniu ar tarpusavio sąveika.

28. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos narė ir ne Europos ekonominės erdvės valstybė.

29. Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

30. Užsienio valstybės grupė – grupė, kurios patronuojančioji įmonė įsteigta užsienio valstybėje.

31. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme.