3 straipsnis. Finansų konglomerato nustatymo kriterijai

1. Laikoma, kad grupė veiklą daugiausia vykdo finansų sektoriuje, jeigu prižiūrimų ir neprižiūrimų finansų sektoriaus įmonių balanse užfiksuoto turto (toliau – turtas) ir visos grupės turto santykis yra didesnis negu 40 procentų.

2. Laikoma, kad skirtinguose finansų sektoriuose vykdoma grupės veikla yra reikšminga, jeigu grupės konkretaus finansų sektoriaus įmonių turto ir visos grupės finansų sektoriaus įmonių turto santykio bei to paties finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo ir visos grupės finansų sektoriaus mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimo santykio vidurkis yra didesnis negu 10 procentų.

3. Laikoma, kad finansų konglomerato pagrindinis finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis, nustatytas pagal šio straipsnio 2 dalį, yra didžiausias. Laikoma, kad finansų konglomerato mažiausias finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis yra mažiausias. Skaičiuojant minėtąjį vidurkį ir nustatant pagrindinį ir mažiausią finansų sektorius, bankų ir investicinių paslaugų sektoriai sujungiami. Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ir alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė priskiriamos tam sektoriui, kuriam jos priklauso grupėje. Jeigu grupėje jos nepriklauso nė vienam sektoriui, jos priskiriamos mažiausiam finansų sektoriui.

4. Grupės veikla finansų sektoriuje laikoma reikšminga ir tuo atveju, jeigu grupės mažiausio finansų sektoriaus turtas yra didesnis negu 6 milijardai eurų. Jeigu grupė nesiekia šio straipsnio 2 dalyje nustatyto santykio, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis nuspręsti nelaikyti grupės finansų konglomeratu arba netaikyti šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnių nuostatų, jeigu, jų nuomone, minėtos grupės nereikia įtraukti į šio įstatymo taikymo sritį arba tokių nuostatų taikymas būtų netinkamas ar klaidinantis.

5. Jeigu grupė siekia šio straipsnio 2 dalyje nustatytą santykį, bet mažiausio finansų sektoriaus turtas neviršija 6 milijardų eurų, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis nuspręsti nelaikyti grupės finansų konglomeratu arba netaikyti šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnių nuostatų, jeigu, jų nuomone, minėtos grupės nereikia įtraukti į šio įstatymo taikymo sritį arba tokių nuostatų taikymas būtų netinkamas ar klaidinantis.

6. Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, dalyvavusi priimant sprendimus pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, apie priimtus sprendimus privalo informuoti kitas suinteresuotas kompetentingas institucijas, nurodytas šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 3 punkte, ir priimtus sprendimus skelbti viešai, išskyrus išskirtinius atvejus, kai Lietuvos Respublikos priežiūros institucija nusprendžia, kad viešas sprendimo paskelbimas gali akivaizdžiai daryti neigiamą įtaką grupės finansų konglomeratui.

7. Taikydama šio straipsnio 1–4 dalis, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę bendrai su kitomis kompetentingomis institucijomis:

1) nuspręsti šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais neįtraukti tam tikros įmonės, skaičiuodama šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytus santykius, išskyrus atvejus, kai įmonė buveinę iš Lietuvos Respublikos perkėlė į užsienio valstybę, ir esama įrodymų, kad įmonė pakeitė savo buveinės vietą siekdama išvengti priežiūros;

2) siekdama išvengti staigių papildomos priežiūros pasikeitimų įtakos, atsižvelgti į atitiktį santykiui, nustatytam šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse, trejus metus iš eilės ir neatsižvelgti į šią neatitiktį labai pasikeitus grupės struktūrai;

3) nuspręsti neįtraukti vieno ar daugiau dalyvavimo nepagrindiniame sektoriuje atvejų, jeigu toks dalyvavimas turi lemiamos įtakos finansų konglomerato nustatymui ir jeigu bendras šio dalyvavimo poveikis yra nereikšmingas šiame įstatyme numatytos papildomos priežiūros tikslų įgyvendinimui.

8. Jeigu finansų konglomeratas nustatomas pagal šio straipsnio 1–4 dalis, pasiūlymą dėl šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytų sprendimų teikia Lietuvos Respublikos priežiūros institucija, jeigu ji yra koordinatorė.

9. Taikydama šio straipsnio 1, 2, 3 dalis, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija turi teisę kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis išimtiniais atvejais nuspręsti turto rodiklį pakeisti pajamų struktūros, nebalansinių įsipareigojimų ar viso valdomo turto rodikliu ar keliais nurodytais rodikliais arba pridėti vieną ar kelis nurodytuosius rodiklius, jeigu minėti rodikliai yra svarbūs atliekant šiame įstatyme nustatytą papildomą priežiūrą.

10. Jeigu finansų konglomeratų, kuriems jau taikoma papildoma priežiūra, santykiai, nurodyti šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse, tampa atitinkamai mažesni negu 40 ir 10 procentų, siekiant išvengti staigių papildomos priežiūros pasikeitimų įtakos, ateinančius trejus metus taikomi atitinkamai mažesni 35 ir 8 procentų santykiai.

11. Jeigu finansų konglomeratuose, kuriems jau taikoma papildoma priežiūra, grupės mažiausio finansų sektoriaus turtas tampa mažesnis negu 6 milijardai eurų, siekiant išvengti staigių papildomos priežiūros pasikeitimų įtakos, taikant šio straipsnio 4 dalį, ateinančius trejus metus taikoma mažesnė 5 milijardų eurų suma.

12. Koordinatorius, gavęs kitų kompetentingų institucijų pritarimą, turi teisę šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytu laikotarpiu nuspręsti nebetaikyti šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų mažesnių santykių arba mažesnės sumos.

13. Šiame straipsnyje nurodyti turto skaičiavimai atliekami pagal bendrą grupei priklausančių įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje užfiksuotą turtą. Minėto skaičiavimo tikslais atsižvelgiama į įmonės, kurioje dalyvauja kitos finansų konglomerato įmonės, turto dalį, proporcingą bendrai grupės dalyvavimo daliai. Tais atvejais, kai yra sudaromas grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys, naudojami šio ataskaitų rinkinio duomenys.

14. Šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti mokumo (kapitalo pakankamumo) reikalavimai skaičiuojami pagal atitinkamo sektoriaus teisės aktus.

15. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos priežiūros institucija iš naujo įvertina sprendimą netaikyti papildomos priežiūros ir iš naujo apsvarsto šiame straipsnyje nustatytus kiekybinius rodiklius ir rizika grindžiamą finansinių grupių įvertinimą.