2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmens sveikatai svarbi informacija – informacija apie riziką susirgti liga ar atsirasti sveikatos sutrikimui, dėl kurių kiltų grėsmė asmens gyvybei ir (arba) kurie galėtų sukelti sunkų nuolatinį neįgalumą, kurią žinant pagal įprastą klinikinę praktiką, taikomą, kai ši informacija paaiškėja, asmeniui gali būti teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant išvengti tos ligos ar sveikatos sutrikimo ar juos palengvinti.

2. Atviri sveikatos duomenys – viešai prieinami nuasmeninti sveikatos duomenys, nesvarbu, koks jų pateikimo būdas, forma ir laikmena, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų duomenis, valstybės informacinės sistemos duomenis, kuriuos visi asmenys gali pakartotinai naudoti ir platinti bet kokiu tikslu, nurodydami jų šaltinį ir tik tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo gauti.

3. Nuasmeninti sveikatos duomenys – sveikatos duomenys, pakeisti taip, kad iš jų nebegalima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti duomenų subjekto tapatybės.

4. Pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas – sveikatos duomenų tvarkymas šiame įstatyme nustatytose srityse tikslais, kurie skiriasi nuo pirminio sveikatos duomenų surinkimo tikslo.

5. Reta liga – liga, kuria serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 žmonių.

6. Reti sveikatos duomenys – sveikatos duomenys apie retą ligą arba labai retą sveikatos būklę.

7. Sveikatos duomenų nuasmeninimas – sveikatos duomenų tvarkymas, kai šie duomenys pakeičiami taip, kad iš jų nebebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti duomenų subjekto tapatybės.

8. Sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo aplinka – techninė, organizacinė ir fizinė duomenų apdorojimo aplinka, kuri skirta sveikatos duomenų rinkiniams teikti ir (arba) naudoti leidimo pakartotinai naudoti sveikatos duomenis turėtojui ir kurios saugumas užtikrinamas nustatytomis administracinėmis ir techninėmis priemonėmis.

9. Sveikatos duomenų pseudoniminimas – sveikatos duomenų tvarkymas, kai šie duomenys pakeičiami taip, kad iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti duomenų subjekto tapatybę galima tik pasinaudojus papildoma informacija, kuri saugoma atskirai nuo sveikatos duomenų ir kuriai taikomos techninės bei organizacinės apsaugos nuo jų susiejimo su sveikatos duomenimis priemonės.

10. Sveikatos duomenų sunaikinimas – sveikatos duomenų tvarkymas, kai šie duomenys padaromi neatkuriamais įprastinėmis prieinamomis priemonėmis.

11. Valstybės sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo platforma – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos valdoma valstybės informacinė sistema, kurioje šios institucijos surinkti sveikatos duomenys šiame įstatyme nustatyta tvarka saugomi, paruošiami (nuasmeninami arba pseudoniminami ir (arba) sudaromi jų rinkiniai), teikiami pakartotinai naudoti ir šiame įstatyme nurodytais atvejais pakartotinai naudojami.

12. Žinių vadyba sveikatos srityje – tikslingas sveikatos duomenų naudojimas, siekiant sukurti dalijimosi jais principus, metodus, įrankius ir praktiką pridėtinei sveikatos duomenų vertei kurti, jais grindžiamiems sprendimams priimti, informacijai valdyti ir sveikatos srities veiklos efektyvumui gerinti.

13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Reglamente (ES) 2016/679.