48 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

1. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Žvalgybos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba neįmanoma arba kai bet koks delsimas kelia pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems žvalgybos pareigūno saugomiems objektams arba nusikalstamų veikų užkardymui.

2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą šiais atvejais:

1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei, sveikatai ar turtui;

2) kai asmenys vengia vykdyti žvalgybos pareigūnų teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);

3) atremdamas kėsinimąsi į žvalgybos institucijų statinius (įskaitant patalpas), tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, įslaptintus tarnybinius dokumentus, transporto, ryšio priemones ar kitą turtą;

4) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, kai turimais duomenimis jose gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;

5) stabdydamas transporto priemonę, laivą, orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, (tarnybinio būtinumo atvejais);

6) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

3. Žvalgybos pareigūnas, sulaikęs asmenį, padariusį administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, turi jį perduoti policijai.

4. Žvalgybos pareigūnas turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

5. Kai nėra neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą naudoti draudžiama:

1) prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie yra asmenys su negalia;

2) prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios;

3) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu žvalgybos pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių.

6. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikimą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.

7. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

8. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir jų panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.