49 straipsnis. Tarnybinių šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų naudojimas

1. Tarnybinis šaunamasis ginklas, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems žvalgybos pareigūno saugomiems objektams, arba nusikalstamoms veikoms užkardyti.

2. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

2) atremdamas ginkluotus žvalgybos institucijų statinių (įskaitant patalpas), teritorijų ar transporto priemonių užpuolimus;

3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;

4) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno arba kito asmens gyvybei.

3. Žvalgybos pareigūnas turi teisę panaudoti sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas:

1) šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu atveju;

2) taikydamas išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones;

3) naikindamas žvalgybos institucijos disponuojamą įslaptintą informaciją ar žvalgybos institucijos valdomą ir naudojamą turtą, jeigu kyla reali grėsmė, kad įslaptinta informacija ar turtas gali būti perimti, prarasti ar atskleisti ir taip padaryta žala nacionalinio saugumo interesams.

4. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas prieš gyvūną, laivą arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:

1) kai kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

2) kai bepiločio orlaivio skrydis vykdomas nepaisant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo;

3) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

5. Žvalgybos pareigūnas, ketindamas naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų žvalgybos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

6. Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš tarnybinio šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą.

7. Kai neišvengiamo pavojaus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys;

2) statiniuose (įskaitant patalpas), kuriuose (kuriose) yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui.

8. Žvalgybos pareigūnas, panaudojęs tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie žvalgybos pareigūno panaudotą tarnybinį šaunamąjį ginklą, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikimą, nedelsiant pranešama žvalgybos institucijos vadovui ir prokurorui.

9. Žvalgybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Žvalgybos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

10. Žvalgybos pareigūnai, kurie vykdydami savo funkcijas turi teisę panaudoti sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, turi būti išklausę mokymo kursus, kurių programas Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pagrindu tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras, ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą.