14 straipsnis. Gamtinių dujų palyginimo priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad bent namų ūkio gamtinių dujų vartotojams, taip pat labai mažoms įmonėms ir mažosioms įmonėms, kurių numatomas metinis suvartojimas yra mažesnis kaip 100 000 kWh, būtų suteikta galimybė nemokamai naudotis bent viena tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemone, įskaitant susietuosius pasiūlymus. Vartotojai informuojami apie galimybę pasinaudoti tokiomis priemonėmis jų sąskaitose arba kartu su jomis, arba kitais būdais. Tokios priemonės bent:

a) turi būti nepriklausomos nuo rinkos dalyvių ir jomis turi būti užtikrinama, kad paieškos rezultatų atžvilgiu gamtinių dujų įmonėms būtų taikomos vienodos sąlygos;

b) jose turi būti aiškiai nurodoma, kam jos priklauso, taip pat nurodomas fizinis ar juridinis asmuo, administruojantis ir kontroliuojantis priemones, ir informacija apie tai, kaip priemonės yra finansuojamos;

c) jose turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, kuriais turi būti grindžiamas palyginimas, įskaitant paslaugas, ir jie turi būti atskleisti;

d) jose turi būti vartojama paprasta ir nedviprasmiška kalba;

e) jose turi būti teikiama tiksli ir naujausia informacija ir nurodyta, kada informacija buvo paskutinį kartą atnaujinta;

f) jos turi būti prieinamos asmenims su negalia – būti pastebimos, lengvai naudojamos, suprantamos ir patvarios;

g) jose turi būti numatyta veiksminga pranešimo apie neteisingą informaciją apie paskelbtus pasiūlymus procedūra;

h) palyginimai jose turi būti atliekami prašant pateikti tik tiek asmens duomenų, kiek tikrai būtina palyginimams atlikti;

i) jose turi būti aiškiai nurodyta, ar kaina yra fiksuota, ar kintama, ir nurodyta sutarties trukmė.

Valstybės narės užtikrina, kad bent viena priemonė apimtų visą gamtinių dujų rinką. Jei rinka apžvelgiama daugeliu priemonių, į tas priemones turi būti įtraukiama, kiek praktiškai įmanoma, kuo daugiau gamtinių dujų pasiūlymų, apimančių didelę rinkos dalį, ir, jei tos priemonės neapima visos rinkos, tai turi būti aiškiai nurodoma prieš pateikiant rezultatus.

Tiekėjai ir atitinkami tarpininkai pateikia savo atitinkamus pasiūlymus bent vienai kainų palyginimo priemonei, kuri apima visą rinką.

Tiekėjai užtikrina, kad palyginimo priemonės veikimą užtikrinančio subjekto teikiama informacija būtų tiksli ir naujausia.

2. Priemones gali valdyti bet kuris subjektas, įskaitant privačias bendroves ir valdžios institucijas ar įstaigas.

3. Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodytos palyginimo priemonės apimtų lyginamuosius kriterijus, susijusius su tiekėjų siūlomų paslaugų pobūdžiu, įskaitant vieneto kainą, visus mokesčius ir informaciją apie nuolaidas, taip pat, kai taikytina, aplinkosauginį veiksmingumą.

Nustatydamos tuos kriterijus valstybės narės konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

4. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri bus atsakinga už patikimumo ženklo suteikimą palyginimo priemonėms, kurios atitinka 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, ir už užtikrinimą, kad tokį patikimumo ženklą turinčios palyginimo priemonės ir toliau atitiktų tuos reikalavimus. Ta kompetentinga institucija turi būti nepriklausoma nuo rinkos dalyvių ir palyginimo priemonių veikimą užtikrinančių subjektų.

5. Bet kuriai rinkos dalyvių pasiūlymų palyginimo priemonei galima prašyti suteikti patikimumo ženklą, kaip nurodyta 4 dalyje, savanorišku ir nediskriminaciniu pagrindu.

6. Nukrypstant nuo 4 ir 5 dalių, valstybės narės gali nuspręsti palyginimo priemonėms patikimumo ženklų netaikyti, jeigu valdžios institucija ar įstaiga pateikia palyginimo priemonę, atitinkančią 1 dalyje nustatytus reikalavimus.