17 straipsnis. Finansinės paskatos, įgūdžiai ir rinkos kliūtys

1. Valstybės narės, siekdamos ne vėliau kaip 2050 m. savo pastatų ūkį paversti visai netaršiu, teikia tinkamą finansavimą ir paramos bei kitas priemones, kuriomis galima šalinti rinkos kliūtis, kad būtų užtikrintos būtinos investicijos, nustatytos jų nacionaliniame pastatų renovacijos plane.

2. Valstybės narės užtikrina, kad paraiškos dėl viešojo finansavimo ir jo suteikimo procedūros būtų paprastos ir racionalizuotos, kad būtų lengviau gauti finansavimą, ypač namų ūkiams.

3. Valstybės narės įvertina ir, kai tinkama, šalina kliūtis, susijusias su pradinėmis renovacijos išlaidomis.

4. Rengdamos finansinės paramos pastatų renovacijai schemas, valstybės narės apsvarsto galimybę, ar naudoti pajamomis grindžiamus parametrus.

Jei tos schemos yra nustatytos pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 30 straipsnį, valstybės narės nacionalines energijos vartojimo efektyvumo lėšas gali naudoti specialioms schemoms ir programoms, skirtoms renovacijai siekiant padidinti energinį naudingumą, finansuoti.

5. Valstybės narės imasi tinkamų reguliavimo priemonių, kad pašalintų neekonomines pastatų renovacijos kliūtis. Iš daugiau nei vieno pastato vieneto sudarytų pastatų atveju tokios priemonės gali apimti bendros nuosavybės struktūroms taikomo vieningo pritarimo reikalavimo panaikinimą arba galimybę tokioms struktūroms būti tiesioginiais finansinės paramos gavėjais.

6. Valstybės narės kuo tinkamiau ekonomiškai efektyviai naudoja nacionalinį finansavimą ir lėšas, skiriamas pagal Sąjungos lygmens priemones, visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Socialinio klimato fondą ir Sanglaudos fondą, programą „InvestEU“, taip pat pajamas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos aukcionų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir kitų viešojo finansavimo šaltinių lėšas. Tie finansavimo šaltiniai turi atitikti siekį užtikrinti, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus.

7. Siekdamos remti investicijų telkimą, valstybės narės skatina veiksmingai plėtoti ir naudoti galimybių suteikiantį finansavimą ir finansines priemones, kaip antai efektyvų energijos vartojimą remiančias paskolas ir hipotekas pastatams renovuoti, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, mokėjimais už sutaupytą energiją grindžiamas finansines schemas, mokesčių paskatas, pavyzdžiui, lengvatinius mokesčių tarifus renovacijos darbams ir medžiagoms, išsimokėjimo mokant mokesčius ar apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemas, garantijų fondus, esminei renovacijai skirtus fondus, renovacijai, grindžiamai didele tikslinio energijos sutaupymo minimaliąja riba, skirtus fondus ir hipotekos portfelio standartus. Vadovaudamosi Eurostato gairėmis dėl sutarčių dėl energinio naudingumo registravimo valdžios sektoriaus apskaitoje jos kreipia investicijas į efektyviai energiją vartojančių viešųjų pastatų ūkį.

Valstybės narės taip pat gali skatinti ir supaprastinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimą.

8. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie finansavimo galimybes ir finansines priemones būtų pateikiama visuomenei lengvai prieinamu ir skaidriu būdu, be kita ko, skaitmenine forma.

9. Galimybių suteikiantis finansavimas ir finansinės priemonės gali apimti renovacijos paskolas arba garantijų fondus, skirtus renovacijai siekiant padidinti energinį naudingumą, be kita ko, kai taikytina, derinant juos su atitinkamomis Sąjungos programomis.

10. Ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 29 d. Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildoma ši direktyva, sukuriant išsamią portfelio struktūrą, kurią galėtų savanoriškai naudoti finansų įstaigos ir kuri padėtų skolintojams tikslingai nukreipti ir didinti skolinimo, teikiamo pagal Sąjungos dekarbonizacijos užmojį ir atitinkamus energetikos tikslus, apimtį, kad finansų įstaigos būtų veiksmingai skatinamos didinti renovacijai siekiant padidinti energinį naudingumą numatytą apimtį,. Išsamiame portfelyje nustatyti veiksmai padengia didėjančią skolinimo energinei renovacijai apimtį ir apima siūlomas apsaugos priemones pažeidžiamiems namų ūkiams apsaugoti taikant derinamojo finansavimo sprendimus. Sistemoje aprašoma geriausia praktika siekiant paskatinti skolintojus savo portfeliuose nustatyti prasčiausio energinio naudingumo pastatus ir imtis veiksmų dėl jų.

11. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas jungti projektus siekiant suteikti prieigą investuotojams ir sudaryti galimybę pasiūlyti kompleksinius sprendimus galimiems klientams.

Valstybės narės priima priemones, kuriomis propaguojami efektyvų energijos vartojimą remiantys paskolų produktai pastatams renovuoti, pavyzdžiui, žaliosios hipotekos paskolos ir užtikrintos ar neužtikrintos žaliosios paskolos, ir užtikrina, kad finansų įstaigos plačiai ir nediskriminuodamos tuos produktus siūlytų ir kad jie būtų matomi ir prieinami vartotojams. Valstybės narės užtikrina, kad bankai ir kitos finansų įstaigos bei investuotojai gautų informaciją apie galimybes dalyvauti finansuojant pastatų energinio naudingumo didinimą.

12. Siekdamos užtikrinti, kad pastatų sektoriaus poreikiams patenkinti pakaktų tinkamai kvalifikuotos darbo jėgos, valstybės narės nustato švietimo ir mokymo skatinimo priemones bei finansavimą, ypač dėmesį atitinkamai skirdamos MVĮ, įskaitant labai mažoms įmonėms. Pagal 18 straipsnį įsteigti vieno langelio principu veikiantys centrai gali palengvinti prieigą prie tokių priemonių ir finansavimo.

13. Prireikus ir valstybių narių prašymu, Komisija padeda nustatyti nacionalines ar regionines finansinės paramos programas, kurių tikslas – didinti pastatų, ypač esamų, energinį naudingumą, be kita ko, remiant atsakingų nacionalinių arba regioninių institucijų ar įstaigų keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais. Valstybės narės užtikrina, kad tokios programos būtų parengtos taip, kad jomis galėtų naudotis mažiau administracinių, finansinių ir organizacinių pajėgumų turinčios organizacijos.

14. Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į pažeidžiamus namų ūkius, savo finansines priemones, susijusias su energinio naudingumo didinimu ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimu atliekant pastatų renovaciją, susieja su numatoma sutaupyti arba sutaupyta energija ir patobulinimais, nustatomais taikant vieną ar daugiau toliau nurodytų kriterijų:

a) renovacijai naudojamos įrangos arba medžiagų energinį naudingumą ir susijusio išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą; šiuo atveju renovacijai naudojamą įrangą arba medžiagas turi įrengti atitinkamai sertifikuotas arba kvalifikuotas įrengėjas ir jos turi atitikti bent minimaliuosius pastato dalims taikomus energinio naudingumo reikalavimus arba aukštesnes pamatines vertes siekiant didesnio pastatų energetinio naudingumo;

b) standartines pastatuose sutaupytos energijos ir sumažinto išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo vertes;

c) energinio naudingumo padidėjimą, pasiektą tokia renovacija, palyginant prieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus;

d) energijos vartojimo audito rezultatus;

e) kito aktualaus, skaidraus ir proporcingo metodo, kuris parodo energinio naudingumo padidėjimą, rezultatus, pavyzdžiui, energijos suvartojimą prieš renovaciją ir po jos lyginant pagal matavimo sistemas, jei jis atitinka I priede nustatytus reikalavimus.

15. Nuo 2025 m. sausio 1 d. valstybės narės neteikia jokių finansinių paskatų iškastiniu kuru varomiems pavieniams katilams įrengti, išskyrus atvejus, atrinktus investicijoms anksčiau nei 2025 m. pagal Reglamentą (ES) 2021/241, Reglamento (ES) 2021/1058 7 straipsnio 1 dalies h punkto i papunkčio trečią įtrauką ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 73 straipsnį.

16. Valstybės narės skatina esminę renovaciją ir etapinę esminę renovaciją, teikdamos didesnę finansinę, fiskalinę, administracinę ir techninę paramą. Kai techniškai ar ekonomiškai neįmanoma pastato paversti visai netaršiu, renovacija, dėl kurios pirminės energijos suvartojimas sumažėja bent 60 %, šios dalies tikslais laikoma esmine renovacija. Valstybės narės skatina didelio masto programas, apimančias didelį skaičių pastatų, visų pirma prasčiausio energinio naudingumo pastatų, pavyzdžiui, įgyvendindamos integruotas rajonų renovacijos programas, pagal kurias, teikiant didesnę finansinę, mokestinę, administracinę ir techninę paramą, pirminės energijos suvartojimas iš viso sumažinamas bent 30 %, atsižvelgiant į pasiektą veiklos rezultatų lygį.

17. Nedarant poveikio savo nacionalinei ekonominei ir socialinei politikai ir nuosavybės teisės sistemoms, valstybės narės sprendžia klausimą dėl pažeidžiamų namų ūkių iškeldinimo, susijusio su neproporcingu nuomos mokesčio padidėjimu po jų gyvenamojo pastato ar pastato vieneto energinės renovacijos.

18. Finansinės paskatos pirmiausia skiriamos pažeidžiamiems namų ūkiams ir energijos nepriteklių patiriantiems arba socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2023/1791 24 straipsniu.

19. Teikdamos finansines paskatas pastatų ar pastato vienetų savininkams nuomojamiems pastatams ar pastato vienetams renovuoti, valstybės narės siekia, kad finansinės paskatos būtų naudingos tiek savininkams, tiek nuomininkams. Valstybės narės nustato veiksmingas apsaugos priemones, kuriomis siekiama apsaugoti visų pirma pažeidžiamus namų ūkius, be kita ko, skirdamos paramą nuomai arba nustatydamos nuomos mokesčio didinimo viršutines ribas, ir gali skatinti numatyti finansines schemas, kuriomis būtų sprendžiamas su renovacija susijusių pradinių išlaidų klausimas, pavyzdžiui, išsimokėjimo apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemas, mokėjimais už sutaupytą energiją grindžiamas schemas arba sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip nurodyta ir Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 33punkte ir 29 straipsnyje.