2 straipsnis. Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) pastatas – stogu dengtas statinys su sienomis, kurio patalpų aplinkai palaikyti naudojama energija;

2) visai netaršus pastatas – labai didelio energinio naudingumo, nustatyto pagal I priedą, pastatas, kuriam reikalingas nulinis arba labai mažas energijos kiekis, kuriame vietoje visai neišskiriama anglies dioksido iš iškastinio kuro, o eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas, vadovaujantis 11 straipsniu;

3) energijos beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas yra labai didelis, t. y. ne prastesnis nei 2023 m. kaštų atžvilgiu optimalus lygis, apie kurį valstybės narės praneša pagal 6 straipsnio 2 dalį, ir kuriam reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, didžiąją dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, įskaitant vietoje pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją ar netoliese pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

4) minimalieji energinio naudingumo standartai – taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad pagal platų pastatų ūkio renovacijos planą arba atėjus inicijavimo momentui rinkoje (pavyzdžiui, pardavimui, nuomai, dovanojimui arba paskirties keitimui kadastre ar žemės registre) per tam tikrą laikotarpį arba iki tam tikros datos būtų užtikrinta esamų pastatų atitiktis energinio naudingumo reikalavimui, ir taip skatinama esamų pastatų renovacija;

5) viešosios įstaigos – viešosios įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 12 punkte;

6) techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens, įmontuojamojo apšvietimo, pastato automatizavimo ir kontrolės, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir energijos kaupimo vietoje techninė įranga arba kelias iš šių funkcijų atliekanti techninė įranga, įskaitant tas sistemas, kurioms naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija;

7) pastato automatizavimo ir kontrolės sistema – sistema, kuri apima visus produktus, programinę įrangą ir inžinerijos paslaugas, galinčius padėti užtikrinti energijos vartojimo požiūriu efektyvų, ekonominį ir saugų techninių pastato sistemų veikimą taikant automatines kontrolės priemones ir palengvinant tų techninių pastato sistemų valdymą rankiniu būdu;

8) pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba skaitikliu išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens ir apšvietimo reikmėms;

9) pirminė energija – atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių energija, kuri nebuvo niekaip konvertuota ar transformuota;

10) išmatuota – matavimas atitinkamu prietaisu, pavyzdžiui, energijos skaitikliu, galios skaitikliu, galios matavimo ir stebėjimo prietaisu arba elektros skaitikliu;

11) pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – rodiklis, apskaičiuojamas konkretaus energijos nešiklio pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalijus iš patiektos energijos kiekio;

12) pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – rodiklis, apskaičiuojamas iš vietoje, netoliese arba toli esančio energijos šaltinio gautos pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos, patiekiamos per tam tikrą energijos nešiklį, kiekį, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalijus iš patiektos energijos kiekio;

13) bendras pirminės energijos koeficientas – konkretaus energijos nešiklio pirminės atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientų suma;

14) atsinaujinančiųjų išteklių energija – atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, visų pirma, vėjo, saulės (saulės šiluminė ir saulės fotovoltinė) ir geoterminė energija, osmosinė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biodujos;

15) pastato apvalkalas – integruoti pastato elementai, atskiriantys jo vidų nuo išorinės aplinkos;

16) pastato vienetas – sekcija, aukštas arba butas pastate, skirti arba pakeitus pritaikyti naudoti atskirai;

17) pastato dalis – techninė pastato sistema arba pastato apvalkalo dalis;

18) gyvenamasis pastatas arba gyvenamasis pastato vienetas – kambarys ar kambariai nuolatiniame pastate arba struktūriškai atskirta pastato dalis, skirta gyventi vienam privačiam namų ūkiui ištisus metus;

19) renovacijos pasas – individualus maksimaliu skaičiumi etapų atliekamos konkretaus pastato esminės renovacijos, labai pagerinsiančios pastato energinį naudingumą, veiksmų planas;

20) esminė renovacija – renovacija, atitinkanti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kurią atliekant daugiausia dėmesio skiriama esminėms pastato dalims ir kurią atlikus pastatas arba pastato vienetas paverčiamas:

a) anksčiau nei 2030 m. sausio 1 d. – energijos beveik visai nevartojančiu pastatu;

b) nuo 2030 m. sausio 1 d. – visai netaršiu pastatu;

21) etapinė esminė renovacija – esminė renovacija, atliekama maksimaliu skaičiumi etapų, kaip nustatyta renovacijos pase;

22) kapitalinė renovacija – pastato renovacija, kai:

a) visa pastato apvalkalo arba techninių pastato sistemų renovacijos kaina sudaro daugiau kaip 25 % pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės arba

b) renovuojama daugiau nei 25 % pastato apvalkalo paviršiaus.

Valstybės narės pasirinktinai gali taikyti a arba b punktą;

23) eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su techninių pastato sistemų energijos vartojimu pastato naudojimo ir eksploatavimo metu;

24) per visą gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas per visą pastato gyvavimo ciklą, įskaitant statybos produktų gamybą ir vežimą, statybvietėse vykdomą veiklą, energijos naudojimą pastate ir statybos produktų pakeitimą, taip pat griovimą, atliekų vežimą bei tvarkymą ir jų pakartotinį panaudojimą, perdirbimą ir galutinį šalinimą;

25) visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą arba GWP per gyvavimo ciklą – rodiklis, kuriuo kiekybiškai įvertinamas pastato visuotinio atšilimo potencialas per visą jo gyvavimo ciklą;

26) skirtingos paskatos – skirtingos paskatos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 54 punkte;

27) energijos nepriteklius – energijos nepriteklius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 52 punkte;

28) pažeidžiamas namų ūkis – energijos nepriteklių patiriantis namų ūkis arba namų ūkis, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuris ypač kenčia dėl didelių energijos išlaidų ir lėšų pastatui, kuriame įsikūręs, renovuoti stygiaus;

29) Europos standartas – Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto arba Europos telekomunikacijų standartų instituto priimtas ir viešai skelbiamas standartas;

30) energinio naudingumo sertifikatas – valstybės narės ar jos paskirto juridinio asmens pripažintas sertifikatas, kuriame nurodomas pastato arba pastato vieneto energinis naudingumas, apskaičiuotas pagal metodiką, priimtą vadovaujantis 4 straipsniu;

31. kogeneracija – vienu metu vykdomas vienas šilumos energijos ir elektros arba mechaninės energijos gamybos procesas;

32. kaštų atžvilgiu optimalus lygis – energinio naudingumo lygis, užtikrinantis mažiausius kaštus per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, kai:

a) mažiausi kaštai apskaičiuojami atsižvelgiant į:

i) atitinkamo pastato kategoriją ir naudojimą:

ii) investicijų, susijusių su energija, kaštus, grindžiamus oficialiomis prognozėmis;

iii) priežiūros ir eksploatavimo kaštus, įskaitant energijos išlaidas, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų išlaidas;

iv) išorinį energijos naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai;

v) atitinkamais atvejais, pelną iš vietoje pagamintos energijos;

vi) atitinkamais atvejais, atliekų tvarkymo išlaidas; ir

b) kiekviena valstybė narė nustato numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, kuris nurodo likusį numatomą pastato ekonominio gyvavimo ciklą tais atvejais, kai energinio naudingumo reikalavimai nustatomi visam pastatui, arba likusį numatomą pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą tais atvejais, kai energinio naudingumo reikalavimai nustatomi pastato dalims.

Kaštų atžvilgiu optimalus lygis turi patekti į naudingumo lygių, kuriems esant kaštų ir naudos analizės, skaičiuojant per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, rezultatai yra teigiami, intervalą;

33) įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1804 2 straipsnio 48 punkte;

34) išankstinis kabelių nutiesimas – visos priemonės, būtinos įkrovimo prieigoms įrengti, įskaitant duomenų perdavimą, kabelius, kabelių trasas ir prireikus elektros skaitiklius;

35) dengta automobilių stovėjimo aikštelė – dengtas statinys, kuriame yra bent trys automobilių stovėjimo vietos, nenaudojantis energijos patalpų mikroklimatui palaikyti;

36) atskira mikrosistema – su kitomis sistemomis nesujungta sistema, 2022 m. suvartojusi mažiau nei 500 GWh;

37) išmanusis įkrovimas – išmanusis įkrovimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio antros dalies 14m punkte;

38) abikryptis įkrovimas – abikryptis įkrovimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1804 2 straipsnio 11 punkte;

39) hipotekos portfelio standartai – mechanizmai, kuriais hipotekos skolintojai skatinami nustatyti planą iki 2030 m. ir 2050 m. didinti portfelyje esančių pastatų, kuriems taikoma jų hipoteka, vidutinį energinį naudingumą ir motyvuoti potencialius klientus gerinti savo nekilnojamojo turto energinį naudingumą, vadovaujantis Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo užmoju ir atitinkamais energetikos tikslais energijos vartojimo pastatuose srityje ir remiantis Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nustatyta aplinkos apsaugos požiūriu tvarios ekonominės veiklos apibrėžtimi;

40) mokėjimais už sutaupytą energiją grindžiama sistema – išimtinai energiniam naudingumui didinti skirta paskolų sistema, kai rengiant sistemą nustatoma sąsaja tarp paskolos grąžinimo įmokų ir sutaupyto energijos kiekio, taip pat atsižvelgiant į kitus ekonominius veiksnius, pavyzdžiui, energijos sąnaudų indeksavimą, palūkanų normas, padidėjusią turto vertą ir paskolos refinansavimą;

41) skaitmeninis pastato žurnalas – bendra visų atitinkamų pastato duomenų, įskaitant su energiniu naudingumu susijusius duomenis, pvz., energinio naudingumo sertifikatus, renovacijos pasus ir pažangiojo parengtumo rodiklius, taip pat GWP per gyvavimo ciklą duomenų, saugykla, kuri padeda pastatų savininkams ir naudotojams, finansų įstaigoms ir viešosioms įstaigoms priimti pagrįstus sprendimus ir dalytis informacija statybos sektoriuje;

42) oro kondicionavimo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų techninių komponentų rinkinys, kuris palaiko arba gali sumažinti temperatūrą;

43) šildymo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų techninių komponentų rinkinys, kuris padidina temperatūrą;

44) ventiliacijos sistema – techninė pastato sistema, kuri natūraliomis ar mechaninėmis priemonėmis tiekia lauko orą į pastato erdvę;

45) šilumos generatorius – šildymo sistemos dalis, I priede nustatytoms reikmėms gaminanti naudingąją šilumą vienu ar daugiau iš šių būdų:

a) deginant kurą, pavyzdžiui, katile;

b) panaudojant Džaulio reiškinį elektrinės varžinio kaitinimo sistemos kaitinimo elementuose;

c) surenkant šilumą iš aplinkos oro, vėdinimo šalinamo oro arba vandens ar grunto šilumos šaltinio, panaudojant šilumos siurblį;

46) vėsumos generatorius – oro kondicionavimo sistemos dalis, I priede nustatytoms reikmėms gaminanti naudingąją vėsumą;

47) sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo – sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 33 punkte;

48) katilas – katilo korpuso ir degiklio sistema, skirta kuro degimo metu išskiriamą šilumą perduoti skysčiui;

49) vardinė atiduodamoji galia – didžiausia šiluminė galia, matuojama kW, kurią, kaip nurodo ir užtikrina gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui;

50) centralizuotas šilumos arba vėsumos tiekimas – šiluminės energijos garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma paskirstymas tinklu iš centrinio ar decentralizuoto gamybos šaltinio į įvairius pastatus ar aikšteles erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;

51) naudingasis grindų plotas – pastato grindų plotas, reikalingas kaip parametras konkrečioms naudojimo sąlygoms grindų ploto vienete kiekybiškai įvertinti ir paprastinimams bei zonavimo ir skirstymo ar perskirstymo taisyklėms taikyti;

52) atskaitinis grindų plotas – grindų plotas, naudojamas kaip atskaitinis dydis vertinant pastato energinį naudingumą, apskaičiuojamas kaip pastato apvalkale esančių erdvių, pagal kurias vertinamas energinis naudingumas, naudingojo grindų ploto suma;

53) vertinamosios erdvės ribos – erdvės, į kurią patiekiamos energijos ir iš kurios eksportuojamos energijos kiekis yra matuojamas arba skaičiuojamas, ribos;

54) vietoje – konkrečiame pastate ar ant jo arba sklype, kuriame yra tas pastatas;

55) netoliese pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija – konkretaus pastato vietos ar rajono teritorijoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, atitinkanti visas šias sąlygas:

a) ji gali būti platinama ir naudojama tik toje vietos ar rajono teritorijoje per tam skirtą skirstymo tinklą;

b) pagal jos kiekį galima apskaičiuoti konkretų pirminės energijos koeficientą, galiojantį tik toje vietos ar rajono teritorijoje pagamintai atsinaujinančiųjų išteklių energijai, ir

c) ją galima naudoti vietoje per tam skirtą jungtį su energijos gamybos šaltiniu, kai tam skirtais jungčiai naudoti reikalinga speciali įranga, leidžianti saugiai tiekti energiją pastato savoms reikmėms ir išmatuoti skaitikliais jos duomenis;

56) paslaugos, susijusios su pastatų energiniu naudingumu arba PEN paslaugos – tokios paslaugos kaip šildymas, vėsinimas, vėdinimas, buitinio karšto vandens tiekimas, apšvietimas ir kt., į kurioms sunaudojamą energijos kiekį atsižvelgiama apskaičiuojant pastato energinį naudingumą;

57) energijos reikmės – energijos kiekis, kuris turi būti patiekiamas į kondicionuojamą erdvę arba iš jos išgaunamas, kad tam tikrą laikotarpį toje erdvėje būtų palaikomos norimos sąlygos nepaisant techninės pastato sistemos trūkumų;

58) sunaudojamas energijos kiekis arba suvartojamas energijos kiekis – energijos kiekis, tiekiamas PEN paslaugą teikiančiai techninei pastato sistemai, skirtas energijos reikmei patenkinti;

59) naudojama savoms reikmėms – toks vietoje arba netoliese pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, kuris naudojamas vietoje esančiose techninėse sistemose PEN paslaugoms teikti;

60) naudojama vietoje kitoms reikmėms – tokia energija, kuri naudojama vietoje ne PEN paslaugomis, o kitoms reikmėms, įskaitant prietaisams, įvairios papildomoms ir šalutinėms apkrovoms arba elektromobilumo priemonių įkrovimo prieigoms;

61) skaičiavimo intervalas – atskiras laiko intervalas, naudojamas energiniam naudingumui apskaičiuoti;

62) patiektos energijos kiekis – energijos nešikliui apskaičiuotas energijos kiekis, tiekiamas techninėms pastato sistemoms iš už vertinamosios erdvės ribų, skirtas reikmėms, į kurias atsižvelgiama jį apskaičiuojant, patenkinti arba eksportuojamai energijai gaminti;

63) eksportuojamos energijos kiekis – atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, apskaičiuota energijos nešikliui ir pirminės energijos koeficientui, kuri yra ne naudojama vietoje savoms arba kitoms reikmėms, o eksportuojama į energijos tinklą;

64) dviračių stovėjimo vieta – bent vienam dviračiui stovėti skirta vieta;

65) fiziškai šalia pastato esanti automobilių stovėjimo aikštelė – pastato gyventojų, lankytojų ar darbuotojų naudojimui skirta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pastato nuosavybės teritorijoje arba prie pat pastato;

66) patalpų aplinkos kokybė – pastato viduje atliekamo sąlygų, darančių įtaką jo naudotojų sveikatai ir gerovei, vertinimo, grindžiamo tokiais parametrais kaip susijusieji su temperatūra, drėgniu, vėdinimo greičiu ir teršalų buvimu, rezultatas.