22 straipsnis. Pastatų energinio naudingumo duomenų bazės

1. Kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinę pastatų energinio naudingumo duomenų bazę, kurioje galima rinkti duomenis apie individualių pastatų energinį naudingumą ir bendrą nacionalinio pastatų ūkio energinį naudingumą. Tokias duomenų bazes gali sudaryti tarpusavyje sujungtų duomenų bazių grupė.

Duomenų bazė suteikia galimybę rinkti visų aktualių šaltinių duomenis, susijusius su energinio naudingumo sertifikatais, patikrinimais, renovacijos pasais, pažangiojo parengtumo rodikliais ir apskaičiuotu arba skaitikliais išmatuotu atitinkamų pastatų suvartojamu energijos kiekiu. Siekiant papildyti šią duomenų bazę, taip pat galima rinkti duomenis apie pastatų tipologijas. Be to, gali būti renkami ir saugomi duomenys apie eksploatavimo metu išmetamą ir būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį ir visuotinio atšilimo potencialą per visą gyvavimo ciklą (GWP).

2. Pastatų ūkio suvestiniai ir nuasmeninti duomenys skelbiami viešai, vadovaujantis Sąjungos bei nacionalinėmis duomenų apsaugos taisyklėmis. Saugomi duomenys turi būti kompiuterio skaitomi ir prieinami per tinkamą skaitmeninę sąsają. Valstybės narės užtikrina, kad paprastą ir nemokamą prieigą prie viso energinio naudingumo sertifikato turėtų pastato savininkai, nuomininkai bei valdytojai, taip pat finansų įstaigos, jei pastatai priklauso jų investicijų ir skolinimo portfeliams, o savininko leidimu – ir nepriklausomi ekspertai. Parduodamų arba nuomojamų pastatų atveju valstybės narės prieigą prie viso energinio naudingumo sertifikato užtikrina ir būsimiems nuomininkams ar pirkėjams, kuriems tą prieigą leido suteikti pastato savininkas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad vietos valdžios institucijos turėtų prieigą prie duomenų apie jų teritorijoje esančių pastatų energinį naudingumą, kiek to reikia siekiant parengti šildymo ir vėsinimo planus, taip pat galimybę naudotis veikiančiomis geografinėmis informacinėmis sistemomis bei susijusiomis duomenų bazėmis laikantis Reglamento (ES) 2016/679. Valstybės narės padeda vietos valdžios institucijoms gauti reikiamus duomenų ir informacijos valdymo išteklius.

4. Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus turinčių pastatų dalį nacionaliniame pastatų ūkyje ir suvestinius arba nuasmenintus duomenis apie jų energinį naudingumą, įskaitant atitinkamų pastatų suvartojamos energijos kiekį ir, kai turima, visuotinio atšilimo potencialą (GWP) per gyvavimo ciklą. Viešai prieinama informacija atnaujinama bent du kartus per metus. Valstybės narės, gavusios prašymą, nuasmenintą arba suvestinę informaciją pateikia viešosioms ir mokslo tiriamosioms institucijoms, pavyzdžiui, nacionalinėms statistikos institucijoms.

5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje duomenų bazėje esanti informacija bent kartą per metus būtų perduodama ES Pastatų ūkio stebėsenos centrui. Valstybės narės informaciją gali perduoti dažniau.

6. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl bendrų informacijos perdavimo ES Pastatų ūkio stebėsenos centrui šablonų. Pirmasis toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7. Informacijos suderinamumo ir nuoseklumo sumetimais valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė pastatų energinio naudingumo duomenų bazė būtų sąveiki ir integruota su kitomis administracinėmis duomenų bazėmis, kuriose laikoma informacija apie pastatus, pavyzdžiui, nacionaliniu pastatų kadastru ar žemės registru ir skaitmeniniais pastatų žurnalais.