19 straipsnis. Energinio naudingumo sertifikatai

1. Valstybės narės parengia būtinas priemones energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti.

Energinio naudingumo sertifikatuose nurodomas pastato energinis naudingumas, išreikštas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu kWh/(m² per metus), ir pamatinės vertės, kaip antai minimalieji energinio naudingumo reikalavimai, minimalieji energinio naudingumo standartai, energijos beveik nevartojantiems pastatams taikomi reikalavimai ir visai netaršiems pastatams taikomi reikalavimai, kad pastato ar pastato vieneto savininkai ar nuomininkai galėtų palyginti ir įvertinti jų energinį naudingumą.

2. Ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 29 d. energinio naudingumo sertifikatas turi atitikti V priede pateiktą šabloną. Jame pagal uždarą tik A–G raidžių skalę nurodoma pastato energinio naudingumo klasė. Raide A žymimi visai netaršūs pastatai, o raide G – nacionalinio pastatų ūkio pastatai, kurie skalės įvedimo metu atitinka patį prasčiausią energinį naudingumą. Valstybės narės, kurios 2026 m. gegužės 29 d. jau nurodė, kad visai netaršūs pastatai yra A0, gali toliau naudoti tą nuorodą vietoj A klasės. Valstybės narės užtikrina, kad likusiose klasėse (B–F arba A–F, kai naudojama A0) energinio naudingumo rodikliai būtų tinkamai paskirstyti tarp energinio naudingumo klasių.

Valstybės narės gali apibrėžti A+ energinio naudingumo klasę, atitinkančią pastatus, kurių didžiausia energijos poreikio ribinė vertė yra bent 20 % mažesnė už visai netaršiems pastatams taikomą didžiausią ribinę vertę ir kurie per metus vietoje pagamina daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos nei jų bendras metinis pirminės energijos poreikis. Esamų pastatų, renovuotų iki A+ klasės, atveju valstybės narės užtikrina, kad pastato energinio naudingumo sertifikate būtų įvertintas ir nurodytas GWP per gyvavimo ciklą.

Valstybės narės, perskaičiavusios savo energinio naudingumo klases 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir anksčiau nei 2024 m. gegužės 28 d., savo energinio naudingumo klasių perskaičiavimą gali atidėti iki 2029 m. gruodžio 31 d.

3. Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatų vaizdinė tapatybė visoje jų teritorijoje būtų vienoda.

4. Valstybės narės užtikrina energinio naudingumo sertifikatų kokybę, patikimumą ir įperkamumą.

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad energinio naudingumo sertifikatai būtų įperkami, ir apsvarsto galimybę, ar teikti finansinę paramą pažeidžiamiems namų ūkiams.

Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatai būtų išduodami pagal 20 straipsnio 1 dalį ir juos išduotų nepriklausomi ekspertai, remdamiesi apsilankymo vietoje išvadomis; kai tinkama, gali būti apsilankoma virtualiu būdu, atliekant vizualines patikras. Energinio naudingumo sertifikatai turi būti aiškūs, lengvai įskaitomi, pateikiami kompiuterio skaitomu formatu ir laikantis V priede pateikto šablono.

5. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos dėl pastato ar pastato vieneto ekonomiškai efektyvaus energinio naudingumo gerinimo bei eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir patalpų aplinkos kokybės gerinimo, išskyrus atvejus, kai pastatas ar pastato vienetas jau pasiekė bent A energinio naudingumo klasę.

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos apima:

a) priemones, susijusias su kapitaline pastato apvalkalo arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovacija, ir

b) priemones atskiroms pastato dalims, neatsižvelgiant į kapitalinę pastato apvalkalo arba techninės (-ių) pastato sistemos (-ų) renovaciją.

6. Kai valstybės narės numato renovacijos pasą sudaryti ir pateikti kartu su energetinio naudingumo sertifikatu pagal 12 straipsnio 3 dalį, renovacijos pasas pakeičia rekomendacijas pagal šio straipsnio 5 dalį.

7. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamas rekomendacijas turi būti įmanoma techniškai įgyvendinti tame konkrečiame pastate ir jose nurodomas numatomas sutaupyti energijos kiekis ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas. Jose gali būti nurodomi atsipirkimo laikotarpiai arba sąnaudos ir nauda per pastato ekonominio gyvavimo laikotarpį ir informacija apie esamas finansines paskatas, administracinę ir techninę pagalbą bei finansinę naudą, kurios iš esmės susijusios su pamatinių verčių pasiekimu.

8. Rekomendacijose taip pat pateikiamas vertinimas, ar šildymo sistemas, vėdinimo sistemas, oro kondicionavimo sistemas ir buitinio karšto vandens sistemas galima pritaikyti veikti esant efektyvesniems temperatūros nuostačiams, pvz., naudojant nedidelės šilumos skleidimo įtaisus vandeninėse šildymo sistemose, įskaitant reikiamą šiluminės galios atidavimo būdą ir temperatūros bei srauto reikalavimus.

9. Be to, rekomendacijose pateikiamas likusios šildymo sistemos arba oro kondicionavimo sistemos naudojimo trukmės vertinimas. Kai aktualu, rekomendacijose nurodomos galimos šildymo sistemos arba oro kondicionavimo sistemos pakeitimo alternatyvos, atitinkančios 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslus, atsižvelgiant į vietos ir su sistema susijusias aplinkybes.

10. Energinio naudingumo sertifikate nurodoma, kur savininkas arba nuomininkas gali gauti išsamesnę informaciją, įskaitant dėl energinio naudingumo sertifikate pateiktų rekomendacijų ekonominio efektyvumo. Ekonominio efektyvumo įvertinimas grindžiamas standartinėmis sąlygomis, kaip antai energijos sutaupymo vertinimu ir bazinėmis energijos kainomis bei preliminaria kaštų prognoze. Be to, jame pateikiama informacija apie rekomendacijoms įgyvendinti reikalingus veiksmus, atitinkamų vieno langelio principu veikiančių centrų kontaktinė informacija ir, kai aktualu, finansinės paramos galimybės. Savininkui arba nuomininkui taip pat gali būti pateikiama kita informacija susijusiais klausimais, pavyzdžiui, dėl energijos vartojimo audito arba finansinio ar kitokio pobūdžio paskatų bei finansavimo galimybių, arba patarimų, kaip pagerinti pastato atsparumą klimato kaitai.

11. Pastato vienetų sertifikatas gali būti išduotas remiantis:

a) bendru viso pastato sertifikavimu arba

b) kito reprezentacinio to paties pastato vieneto, turinčio tokias pačias su energija susijusias savybes, įvertinimu.

12. Vienai šeimai skirtas namas gali būti sertifikuojamas atsižvelgiant į kito reprezentacinio panašiai suprojektuoto ir panašaus dydžio pastato, pasižyminčio panašiomis su faktiniu energiniu naudingumu susijusiomis savybėmis, vertinimą, jei tokį atitikimą gali patvirtinti energinio naudingumo sertifikatą išduodantis ekspertas.

13. Energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Žemesnio nei C lygio energinio naudingumo sertifikatų atveju valstybės narės užtikrina, kad pastatų savininkai būtų kviečiami į vieno langelio principu veikiantį centrą gauti konsultacijos renovacijos klausimais, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė:

a) iš karto po to, kai baigiasi pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimas arba

b) praėjus penkeriems metams nuo energinio naudingumo sertifikato išdavimo.

14. Tiems atvejams, kai atnaujinami tik atskiri elementai (pagal bendras arba individualias priemones), valstybės narės nustato supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras.

Valstybės narės supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras nustato ir tiems atvejams, kai įgyvendinamos renovacijos pase nurodytos priemonės arba kai naudojamas skaitmeninis pastato dvynys, kiti sertifikuoti metodai arba sertifikuotų priemonių, kuriomis nustatomas pastato energinis naudingumas, duomenys.