9 straipsnis. Minimalieji energinio naudingumo standartai negyvenamiesiems pastatams ir progresyvios negyvenamųjų pastatų renovacijos trajektorijos

1. Valstybės narės negyvenamiesiems pastatams nustato minimaliuosius energinio naudingumo standartus, kuriais užtikrinama, kad tie pastatai neviršytų nustatytos didžiausios galimos energinio naudingumo ribinės vertės, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, išreikštos iki penktoje pastraipoje nurodytų datų suvartotos pirminės arba galutinės energijos kiekio kWh/(m² per metus) skaitiniu rodikliu.

Didžiausios galimos energinio naudingumo ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į negyvenamųjų pastatų ūkį, turimą 2020 m. sausio 1 d., remiantis turima informacija ir, kai tinkama, statistine atranka. Valstybės narės į bazinį scenarijų neįtraukia negyvenamųjų pastatų, kuriems jos taiko išimtį pagal 6 dalį.

Valstybės narės nustato didžiausią galimą energinio naudingumo ribinę vertę, kad 16 % jų nacionalinio negyvenamųjų pastatų ūkio viršytų tą ribinę vertę (toliau – 16 % ribinė vertė). Kiekviena valstybė narė taip pat nustato didžiausią galimos energinio naudingumo ribinę vertę, kad 26 % nacionalinio negyvenamųjų pastatų ūkio viršytų tą ribinę vertę (toliau – 26 % ribinė vertė). Valstybės narės gali nustatyti didžiausią energinio naudingumo ribinę vertę pagal visą nacionalinių negyvenamųjų pastatų ūkį arba pagal pastatų tipą ir pastatų kategoriją.

Valstybės narės gali nustatyti ribines vertes, atitinkančias konkrečią energinio naudingumo klasę, jei jos atitinka trečią pastraipą.

Minimaliaisiais energinio naudingumo standartais užtikrinama, kad visų negyvenamųjų pastatų ribinė vertė siektų bent:

a) 16 % – nuo 2030 m. ir

b) 26 % – nuo 2033 m.

Tai, ar atskiruose negyvenamuosiuose pastatuose laikomasi ribinių verčių, tikrinama remiantis energinio naudingumo sertifikatais arba, kai tinkama, kitomis turimomis priemonėmis.

3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose veiksmų gairėse valstybės narės nustato konkrečius negyvenamiesiems pastatams taikytinus terminus, per kuriuos iki 2040 m. ir 2050 m. būtų laikomasi žemesnių didžiausių energinio naudingumo ribinių verčių, laikydamosi nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano.

Valstybės narės gali nustatyti ir paskelbti kriterijus, kuriais remiantis atskiriems negyvenamiesiems pastatams šios dalies reikalavimai būtų netaikomi atsižvelgiant į tikėtiną tų pastatų naudojimą ateityje, atsižvelgiant į didelius sunkumus arba nepalankaus sąnaudų ir naudos vertinimo atveju. Visi tokie kriterijai turi būti aiškūs, tikslūs bei griežti ir jais užtikrinamas lygus negyvenamųjų pastatų traktavimas. Nustatydamos tuos kriterijus, valstybės narės sudaro sąlygas ex ante įvertinti galimą negyvenamųjų pastatų, kuriems taikoma direktyva, dalį ir vengia, kad neproporcingai dideliam negyvenamųjų pastatų skaičiui būtų taikomos išimtys. Apie kriterijus valstybės narės taip pat praneša savo nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose, pateikiamuose Komisijai pagal 3 straipsnį.

Kai valstybės narės nustato kriterijus išimtims pagal aštuntą pastraipą, jos užtikrina lygiavertį energinio naudingumo padidinimą kitose negyvenamųjų pastatų ūkio dalyse.

Jei konkretaus negyvenamojo pastato bendros renovacijos, būtinos šioje dalyje nurodytoms energinio naudingumo riboms pasiekti, sąnaudų ir naudos vertinimo išvada yra nepalanki, valstybės narės reikalauja, kad tame negyvenamajame pastate būtų įgyvendintos bent tos individualios renovacijos priemonės, kurių sąnaudų ir naudos vertinimo išvada yra palanki.

Tokiu mastu, kiek nacionalinis negyvenamųjų pastatų ūkis arba jo dalis labai nukentėjo dėl gaivalinės nelaimės, valstybė narė gali laikinai pakoreguoti didžiausią energinio naudingumo ribą, kad apgadintų negyvenamųjų pastatų energinė renovacija pakeistų kitų prasčiausio energinio naudingumo negyvenamųjų pastatų energinę renovaciją, kartu užtikrinant, kad būtų atlikta panašios procentinės dalies negyvenamųjų pastatų ūkio energinė renovacija. Tokiu atveju apie korekciją ir numatomą jos trukmę valstybė narė praneša savo nacionaliniame pastatų renovacijos plane.

2. Ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 29 d. valstybės narės nustato nacionalinę progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektoriją laikantis nacionalinių veiksmų gairių ir valstybės narės nacionaliniame pastatų renovacijos plane nustatytų 2030 m., 2040 m. bei 2050 m. tikslų, taip pat siekiant nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršius pastatus iki 2050 m. tikslo. Nacionalinė progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektorija išreiškiama kaip viso gyvenamųjų pastatų ūkio 2020–2050 m. laikotarpiu suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio sumažėjimas kWh/(m² per metus) ir joje nurodomas gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų vienetų ar grindų ploto, kurie turi būti kasmet renovuojami, skaičius, įskaitant 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų vienetų skaičių.

Valstybės narės užtikrina, kad viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis suvartotas pirminės energijos kiekis kWh/(m² per metus):

a) sumažėtų bent 16 % palyginti su 2020–2030 m.;

b) sumažėtų bent 20–22 % palyginti su 2020–2035 m.;

c) ne vėliau kaip 2040 m. ir vėliau kas 5 metus būtų lygus nacionaliniu lygmeniu nustatytai vertei, apskaičiuotai pagal 2030–2050 m. laipsnišką vidutinio suvartotos pirminės energijos kiekio sumažinimą vykdant gyvenamųjų pastatų ūkio pertvarką į visai netaršių pastatų ūkį, arba mažesnis nei ta vertė.

Valstybės narės užtikrina, kad bent 55 % suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio sumažinimas, nurodytas trečioje pastraipoje, būtų pasiektas renovuojant 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamuosius pastatus. Suvartoto vidutinio pirminės energijos kiekio sumažinimą, pasiektą renovavus gyvenamuosius pastatus, nukentėjusius nuo gaivalinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimų ir potvynių, valstybės narės gali įskaičiuoti į dalį, pasiektą renovuojant 43 %prasčiausio energinio naudingumo gyvenamuosius pastatus.

Dėdamos pastangas renovacijos srityje, kad būtų reikiamai sumažintas viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis suvartojamos pirminės energijos kiekis, valstybės narės nustato tokias priemones kaip minimalieji energinio naudingumo standartai, techninė pagalba ir finansinės paramos priemonės.

Dėdamos pastangas renovacijos srityje, valstybės narės neproporcingai netaiko išimties nuomojamų gyvenamųjų pastatų ar pastatų vienetų atveju.

Nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose valstybės narės nurodo naudotą metodiką ir surinktus duomenis antroje ir tračioje pastraipose nurodytoms vertėms apskaičiuoti. Vertindama nacionalinius pastatų renovacijos planus Komisija stebi, kaip siekiama antroje ir trečioje pastraipose nurodytų verčių, įskaitant pastatų ir pastato vienetų skaičių ar 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamųjų pastatų grindų plotą, ir prireikus pateikia rekomendacijas. Tos rekomendacijos gali apimti platesnį minimaliųjų energinio naudingumo standartų taikymą.

Nacionalinėje progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektorijoje nurodomi duomenys apie nacionalinį gyvenamųjų pastatų ūkį, grindžiami atitinkamai statistine atranka ir energinio naudingumo sertifikatais.

Jei vidutinė gyvenamuosiuose pastatuose suvartojamos energijos iš iškastinių išteklių dalis yra mažesnė nei 15 %, valstybės narės gali pakoreguoti trečios pastraipos a ir b punktuose nustatytus lygius, kad užtikrintų, kad viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis pirminės energijos suvartojimas kWh/(m² per metus) ne vėliau kaip 2030 m., o vėliau kas penkerius metus būtų lygus nacionaliniu lygmeniu nustatytai vertei, apskaičiuotai pagal 2030–2050 m. laipsnišką vidutinio suvartotos pirminės energijos kiekio sumažinimą vykdant gyvenamųjų pastatų ūkio pertvarką į visai netaršių pastatų ūkį, arba mažesnis nei ta vertė.

3. Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto suvartoto pirminės energijos kiekio, valstybės narės gali nustatyti papildomus suvartoto neatsinaujinančiųjų išteklių ir atsinaujinančiųjų išteklių pirminės energijos kiekio ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išreikšto kgCO2eq/(m² per metus), rodiklius. Siekiant užtikrinti eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, minimaliuosiuose energinio naudingumo standartuose atsižvelgiama į Direktyvos (ES) 2018/2001 15a straipsnio 1 dalį.

4. Pagal 17 straipsnį valstybės narės remia atitiktį minimaliesiems energinio naudingumo standartams visais šiais būdais:

a) taikydamos tinkamas finansines priemones, visų pirma skirtas pažeidžiamiems namų ūkiams, energijos nepriteklių patiriantiems arba, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, laikydamosi Direktyvos (ES) 2023/1791 24 straipsnio;

b) teikdamos techninę pagalbą, be kita ko, per vieno langelio principu veikiančius centrus, ypatingą dėmesį skirdamos pažeidžiamiems namų ūkiams ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms, laikydamosi Direktyvos (ES) 2023/1791 24 straipsnio;

c) sukurdamos integruotas finansavimo programas, kuriomis skatinama esminė renovacija ir etapinė esminė renovacija pagal 17 straipsnį;

d) šalindamos neekonomines kliūtis, įskaitant skirtingas paskatas, ir

e) vykdydamos socialinio poveikio, visų pirma pažeidžiamiausiems namų ūkiams, stebėseną;

5. Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai pastatas renovuojamas tam, kad atitiktų minimalųjį energinio naudingumo standartą, būtų laikomasi pagal 5 straipsnį pastato dalims nustatytų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų, o kapitalinės renovacijos atveju – pagal 8 straipsnį esamiems pastatams nustatytų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų.

6. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 ir 2 dalyse nurodytų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų šių kategorijų pastatams:

a) pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl jų ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, arba kitiems paveldo pastatams – tokiu mastu, kokiu užtikrinant atitiktį standartams tektų nepriimtinai keisti pastatų savybes ar išvaizdą, arba jeigu jų renovacija neįmanoma techniškai arba ekonomiškai;

b) pastatams, kurie naudojami kaip religinių apeigų vieta ir religinei veiklai vykdyti;

c) laikiniems pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniams statiniams, dirbtuvėms ir negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuose suvartojama nedaug energijos, bei negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorių susitarimas dėl energinio naudingumo;

d) gyvenamiesiems pastatams, kurie naudojami ar skirti naudoti trumpiau nei keturis mėnesius per metus arba ribotą laiką per metus, kai tikėtinas energijos suvartojimas yra mažesnis nei 25 % energijos, kuri būtų suvartota per ištisus metus;

e) pavieniams pastatams, kurių naudingasis patalpų plotas yra mažesnis kaip 50 m².

f) pastatams, priklausantiems ginkluotosioms pajėgoms arba centrinės valdžios subjektams ir naudojamiems nacionalinės gynybos tikslams, išskyrus atskiras gyvenamąsias patalpas arba ginkluotųjų pajėgų ir kito nacionalinės gynybos valdžios institucijų įdarbinto personalo naudojamus biurų pastatus.

7. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti minimalieji energinio naudingumo standartai, įskaitant tinkamus stebėsenos mechanizmus ir sankcijas pagal 34 straipsnį.

Nustatydamos taisykles dėl sankcijų, valstybės narės atsižvelgia į namų savininkų, visų pirma pažeidžiamų namų ūkių, finansinę padėtį ir galimybę gauti tinkamą finansinę paramą.

8. Ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d. Komisija, remdama šios direktyvos įgyvendinimą ir tinkamai atsižvelgusi į subsidiarumo principą, pateikia analizę, kurioje visų pirma nagrinėjami šie klausimai:

a) struktūrinių fondų, Sąjungos bendrųjų programų, įskaitant Europos investicijų banko finansavimą, skirtų pastatų, ypač būsto, energiniam naudingumui didinti, veiksmingumas, lygio tinkamumas, faktiškai panaudotos sumos ir įrankių rūšys;

b) įrankio ir priemonės veiksmingumas, lygio tinkamumas ir rūšys, naudojamas finansavimui iš viešųjų finansų;

c) Sąjungos ir nacionalinio finansavimo bei kitų rūšių priemonių koordinavimas, kuris gali būti naudojamas kaip svertas investicijoms į pastatų energinį naudingumą paskatinti, ir tokio finansavimo pakankamumas Sąjungos tikslams pasiekti.

Remdamasi ta analize, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl finansavimo priemonių, skirtų pastatų, ypač prasčiausio energinio naudingumo pastatų, energiniam naudingumui didinti, veiksmingumo ir tinkamumo.