3 straipsnis. Nacionalinis pastatų renovacijos planas

1. Kiekviena valstybė narė parengia nacionalinį pastatų renovacijos planą, kuriuo užtikrinama, kad iki 2050 m. nacionalinis viešųjų ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkis būtų renovuotas ir taptų labai efektyviai energiją vartojančiu ir nuo iškastinio kuro nepriklausomu pastatų ūkiu, siekdama esamus pastatus paversti visai netaršiais.

2. Į kiekvieną nacionalinį pastatų renovacijos planą įtraukiama:

a) nacionalinio pastatų ūkio apžvalga pagal įvairias pastatų rūšis, įskaitant jų dalį nacionaliniame pastatų ūkyje, statybos laikotarpius ir klimato zonas, grindžiama atitinkamai statistine atranka ir pagal 22 straipsnį sukurta nacionaline energinio naudingumo sertifikatų duomenų baze, rinkos kliūčių ir rinkos nepakankamumo apžvalga ir statybos, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorių pajėgumų ir pažeidžiamų namų ūkių dalies, grindžiamos atitinkamai statistine atranka, apžvalga;

b) veiksmų gairės su nacionaliniu lygmeniu nustatytais tikslais ir išmatuojamais pažangos rodikliais, įskaitant žmonių, patiriančių energijos nepriteklių, skaičiaus mažinimą, padedančioms siekti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, kuriomis siekiama iki 2050 m. sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą nacionalinį pastatų ūkį ir esamus pastatus paversti visai netaršiais;

c) įgyvendintos ir planuojamos politikos ir priemonių, kuriomis remiamas veiksmų gairių įgyvendinimas pagal b punktą, apžvalga;

d) investicijų poreikių nacionaliniam pastatų renovacijos planui įgyvendinti, finansavimo šaltinių ir priemonių, taip pat pastatų renovacijai skirtų administracinių išteklių apmatai;

e) naujo arba renovuoto visai netaršaus pastato eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir per metus reikalaujamo pirminės energijos kiekio ribinės vertės pagal 11 straipsnį;

f) minimalieji negyvenamųjų pastatų energinio naudingumo standartai, grindžiami didžiausiomis galimomis energinio naudingumo ribinėmis vertėmis pagal 9 straipsnio 1 dalį;

g) nacionalinė gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektorija, įskaitant 2030 m. ir 2035 m. vidutinio pirminės energijos suvartojimo kWh/(m² per metus) tarpines reikšmes, pagal 9 straipsnio 2 dalį; ir

h) įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos, įskaitant naudą, susijusią su patalpų aplinkos kokybe, įvertis.

Į pirmos pastraipos b punkte nurodytas veiksmų gaires įtraukiami 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. nacionaliniai tikslai, susiję su metine energinės renovacijos norma, nacionalinio pastatų ūkio suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu ir jo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, konkretūs negyvenamiesiems pastatams taikytini terminai, per kuriuos iki 2040 m. ir 2050 m. turi būti užtikrinta, kad bus pradėta laikytis žemesnių didžiausių energinio naudingumo ribinių verčių pagal 9 straipsnio 1 dalį, laikantis nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano, ir įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos, įskaitant patalpų aplinkos kokybę, įvertis.

Kai konkrečios politikos ir priemonių, nurodytų c punkte, ar konkrečių investicijų poreikių apmatų, nurodytų d punkte, apžvalga jau įtraukta į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, vietoj visapusiškai parengtos apžvalgos į pastatų renovacijos planą gali būti įtraukta aiški nuoroda į atitinkamas nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų dalis;

3. Kas penkerius metus kiekviena valstybė narė parengia ir pateikia Komisijai savo nacionalinio pastatų renovacijos plano projektą, naudodama šios direktyvos II priede nustatytą šabloną. Kiekviena valstybė narė savo nacionalinio pastatų renovacijos plano projektą pateikia kaip integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto, nurodyto Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnyje, dalį, o jei projektas atnaujinamas – kaip reglamento 14 straipsnyje nurodyto atnaujinto projekto dalį.

Nepaisant pirmos pastraipos, pirmąjį pastatų renovacijos plano projektą valstybės narės Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

4. Siekdama remti savo nacionalinio pastatų renovacijos plano plėtojimą, kiekviena valstybė narė, prieš pateikdama Komisijai savo nacionalinio pastatų renovacijos plano projektą, surengia dėl jo viešas konsultacijas. Viešose konsultacijose visų pirma dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti socialiniai ir ekonominiai partneriai, įskaitant pilietinę visuomenę ir įstaigas, kurių veikla susijusi su pažeidžiamais namų ūkiais. Kiekviena valstybė narė savo surengtų viešų konsultacijų rezultatų santrauką prideda prie savo nacionalinio pastatų renovacijos plano projekto. Šios viešos konsultacijos gali būti įtrauktos į viešas konsultacijas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnį.

5. Komisija įvertina pagal 3 dalį pateiktus nacionalinių pastatų renovacijos planų projektus, atsižvelgdama visų pirma į tai, ar:

a) nacionaliniu lygmeniu nustatytų tikslų užmojis yra pakankamas ir atitinka nacionaliniuose integruotuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytus nacionalinius įsipareigojimus klimato ir energetikos srityse;

b) politika ir priemonės yra pakankamos nacionaliniu lygmeniu nustatytiems tikslams pasiekti;

c) planui įgyvendinti skirta pakankamai biudžeto ir administracinių išteklių;

d) šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodyti finansavimo šaltiniai ir priemonės atitinka šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą planuojamą energijos nepritekliaus mažinimą;

e) planuose pirmenybė teikiama prasčiausio energinio naudingumo pastatų renovacijai pagal 9 straipsnį;

f) pagal 4 dalį surengtos viešos konsultacijos buvo pakankamai įtraukios, ir

g) planai atitinka 1 dalies reikalavimus ir II priede pateiktą šabloną.

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal šios Direktyvos 33 straipsnį, Komisija gali pateikti konkrečioms valstybėms narėms skirtas rekomendacijas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnį.

Su pirmuoju nacionalinio pastatų renovacijos plano projektu susijusias konkrečiomis valstybėms narėms skirtas rekomendacijas Komisija gali pateikti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė tą planą pateikė.

6. Kiekviena valstybė narė savo nacionaliniame pastatų renovacijos plane deramai atsižvelgia į visas Komisijos paskelbtas rekomendacijas dėl nacionalinio pastatų renovacijos plano projekto. Jei atitinkama valstybė narė į rekomendaciją arba esminę jos dalį neatsižvelgia, ji pateikia Komisijai priežastis ir tas priežastis paskelbia viešai.

7. Kas penkerius metus kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo nacionalinį pastatų renovacijos planą, naudodama šios direktyvos II priede nustatytą šabloną. Kiekviena valstybė narė savo nacionalinį pastatų renovacijos planą pateikia kaip integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, dalį, o jei planas atnaujinamas – kaip to reglamento 14 straipsnyje nurodyto atnaujinto plano dalį.

Nepaisant pirmos pastraipos, pirmąjį nacionalinį pastatų renovacijos planą valstybės narės Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.

8. Kiekviena valstybė narė išsamią informaciją apie savo naujausios ilgalaikės renovacijos strategijos arba nacionalinio pastatų renovacijos plano įgyvendinimą prideda prie savo artimiausio paskesnio nacionalinio pastatų renovacijos plano, nurodant, ar buvo pasiekti jos nacionaliniai tikslai.

9. Kiekviena valstybė narė į pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 ir 21 straipsnius teikiamas savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų nacionalinių tikslų įgyvendinimą. Komisija kas dvejus metus į savo metinę energetikos sąjungos būklės ataskaitą, pateiktą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį, įtraukia nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos, laikantis veiksmų gairių, nustatytų pastatų renovacijos planuose, bendros pažangos ataskaitą, remdamasi valstybių narių integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose pateikta informacija. Komisija, remdamasi geriausia turima Eurostato ir kitų šaltinių informacija, kasmet stebi Sąjungos pastatų ūkio energinio naudingumo raidą ir šią informaciją skelbia per ES pastatų ūkio stebėsenos centrą.