14 straipsnis. Nacionalinės politikos sistemos

1. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai perduoda nacionalinės transporto sektoriuje naudojamų alternatyviųjų degalų rinkos plėtojimui ir atitinkamos infrastruktūros diegimui skirtos politikos sistemos projektą.

2. Nacionalinės politikos sistemą sudaro bent šie elementai:

a) rinkos dabartinės padėties ir būsimos raidos, kiek tai susiję su transporto sektoriuje naudojamais alternatyviaisiais degalais, vertinimas, taip pat alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros vertinimas atsižvelgiant į galimybę naudotis alternatyviųjų degalų infrastruktūra vykdant įvairiarūšį vežimą ir, jei aktualu, į tarpvalstybinį tęstinumą ir alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą salose ir atokiausiuose regionuose;

b) nacionaliniai tikslai ir uždaviniai pagal 3, 4, 6, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnius, kuriems šiame reglamente išdėstyti privalomi nacionaliniai tikslai;

c) politika ir priemonės, būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti b punkte nurodyti privalomi tikslai ir uždaviniai;

d) planuojamos ar patvirtintos priemonės, kuriomis skatinama alternatyviųjų degalų infrastruktūrą diegti priklausomuose transporto priemonių parkuose, visų pirma, įkrovimo stotelėse ir vandenilio pildymo stotelėse, skirtose viešojo transporto paslaugoms, ir įkrovimo stotelėse, skirtose dalijimosi automobiliu paslaugoms;

e) planuojamos ar patvirtintos priemonės, skirtos lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių įkrovimo stotelių diegimui privačiosiose erdvėse, kurios nėra viešai prieinamos, skatinti ir palengvinti;

f) planuojamos ar patvirtintos alternatyviųjų degalų infrastruktūros miestų transporto mazguose, visų pirma, viešai prieinamų įkrovimo prieigų, skatinimo priemonės;

g) planuojamos ar patvirtintos priemonės, kuriomis skatinama užtikrinti pakankamą viešai prieinamų didelės galios įkrovimo prieigų skaičių;

h) planuojamos ar patvirtintos priemonės, būtinos siekiant užtikrinti, kad įrengiant ir eksploatuojant įkrovimo prieigas, be kita ko geografiškai paskirstant abikrypčio įkrovimo prieigas, būtų padedama siekti energetikos sistemos lankstumo ir didesnio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos naudojimo energetikos sistemoje masto;

i) priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad viešai prieinamos įkrovimo prieigos ir alternatyviųjų degalų pildymo punktai būtų prieinami vyresnio amžiaus asmenims, riboto judumo asmenims ir neįgaliesiems, laikantis Direktyvoje (ES) 2019/882 nustatytų prieinamumo reikalavimų;

j) planuojamos ar patvirtintos priemonės, kuriomis šalinamos galimos kliūtys, susijusios su alternatyviųjų degalų infrastruktūros planavimu, leidimų išdavimu, viešaisiais pirkimais ir eksploatavimu;

k) alternatyviųjų degalų, išskyrus suskystintą metaną ir jūrų laivams nuo kranto tiekiamą elektrą, infrastruktūros, visų pirma, apimančios vandenilį, amoniaką ir elektrą, diegimo jūrų uostuose padėties, perspektyvų ir planuojamų priemonių apžvalga;

l) alternatyviųjų degalų infrastruktūros, skirtos vandeniliu ar baterijomis varomiems traukiniams TEN-T geležinkelių atkarpose, kurių negalima elektrifikuoti, diegimo padėties, perspektyvų ir planuojamų priemonių apžvalga, įskaitant tikslus, pagrindinius orientyrus ir būtiną finansavimą;

m) alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo oro uostuose, išskyrus elektros tiekimą oro uoste stovintiems orlaiviams, pavyzdžiui, elektros įkrovimo ir vandenilio papildymo orlaiviuose, padėties, perspektyvų ir planuojamų priemonių apžvalga;

n) alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo vidaus vandenų transporte, pavyzdžiui, elektros energijos ir vandenilio, padėties, perspektyvų ir planuojamų priemonių apžvalga.

3. Nacionalinės politikos sistemą gali sudaryti šie elementai:

a) alternatyviųjų degalų, pavyzdžiui, elektros ir vandenilio, infrastruktūros diegimo jūrų uostuose, skirtos uosto paslaugoms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/352, padėties, perspektyvų ir planuojamų priemonių apžvalga;

b) nacionaliniai tikslai ir priemonės, kuriomis alternatyviųjų degalų infrastruktūra skatinama palei kelių tinklus, kurie nėra įtraukti į TEN-T pagrindinį tinklą arba TEN-T visuotinį tinklą, visų pirma, kiek tai susiję su viešai prieinamomis įkrovimo prieigomis;

c) priemonės, kuriomis užtikrinamas įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros prieinamumas visoje valstybės narės teritorijoje, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, kad būtų užtikrintas jų prieinamumas ir teritorinė sanglauda;

d) priemonės, kuriomis užtikrinama, kad viešai prieinamos alternatyviųjų degalų infrastruktūros tankis nacionaliniu mastu būtų nustatomas atsižvelgiant į gyventojų tankį;

e) su a, b, c ir d punktais susiję alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo nacionaliniai tikslai ir uždaviniai, kuriems šiame reglamente nenustatyta privalomų tikslų.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėse politikos sistemose būtų atsižvelgta į jų teritorijoje naudojamo įvairių rūšių transporto poreikius.

5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėse politikos sistemose būtų, kai tinkama, atsižvelgiama į regioninių ir vietos institucijų interesus, visų pirma, kai tai susiję su viešojo transporto įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūra, taip pat į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų interesus.

6. Valstybės narės, prireikus, bendradarbiauja konsultuodamosi arba rengdamos bendras politikos sistemas, siekdamos užtikrinti, kad šio reglamento tikslams pasiekti reikalingos priemonės būtų nuoseklios ir suderintos. Visų pirma, valstybės narės bendradarbiauja alternatyviųjų degalų naudojimo strategijų rengimo ir atitinkamos infrastruktūros diegimo vandens transporto sektoriuje klausimais. Komisija padeda valstybėms narėms bendradarbiauti.

7. Alternatyviųjų degalų infrastruktūrai skirtos paramos priemonės įgyvendinamos laikantis atitinkamų Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių.

8. Kiekviena valstybė narė viešai skelbia savo nacionalinės politikos sistemos projektą, ir visuomenei iš anksto užtikrina veiksmingas galimybes dalyvauti rengiant nacionalinės politikos sistemos projektą.

9. Komisija įvertina nacionalinių politikos sistemų projektus ir gali pateikti rekomendacijų valstybėms narėms. Tos rekomendacijos pateikiamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius po nacionalinių politikos sistemų projektų pateikimo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Jose, visų pirma, gali būti aptariama:

a) tikslų ir uždavinių užmojo mastas siekiant įvykdyti 3, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsniuose išdėstytas pareigas;

b) politika ir priemonės, susijusios su nacionaliniais tikslais ir uždaviniais.

10. Kiekviena valstybė narė savo galutinėje nacionalinėje politikos sistemoje deramai atsižvelgia į visas Komisijos rekomendacijas. Jeigu atitinkama valstybė narė neatsižvelgia į rekomendaciją arba kurią nors esminę jos dalį, ta valstybė narė Komisijai pateikia rašytinį paaiškinimą.

11. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė parengia lengvai skaitomos ir suprantamos formos galutinę nacionalinę politikos sistemą ir praneša apie ją Komisijai. Tas galutines nacionalines politikos sistemas Komisija skelbia viešai.